Investuotojai ir verslas sutarė – kartu rengs specialistus

Pasaulinėms kompanijoms „Hella“, „Continental“, „Hollister“ ir Lietuvos verslininkams nusprendus investuoti būtent Kaune prabilta ne tik apie proveržį regione, bet ir apie tai, kad reikia reaguoti į neišvengiamai besikeičiančią darbo rinką.

Kaune prabilta ne tik apie proveržį regione, bet ir apie tai, kad reikia reaguoti į neišvengiamai besikeičiančią darbo rinką.
Kaune prabilta ne tik apie proveržį regione, bet ir apie tai, kad reikia reaguoti į neišvengiamai besikeičiančią darbo rinką.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 2, 2018, 11:40 AM

Apie tai valdžios, verslo ir pramonės bei aukštųjų mokyklų atstovai diskutavo ir ieškojo sprendimų Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotame forume „Kauno regione kuriasi didieji investuotojai: permainos darbo rinkoje“.

Renginyje pranešimus apie Kauno regiono vystymosi perspektyvas, aukštųjų mokyklų ir verslo bei pramonės lūkesčius skaitė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, laikinoji KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė, bendrovės „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas. Universitetų ir verslo bendradarbiavimo sėkmės istoriją pristatė pasaulinės IT kompanijos „Bentley Systems“ atstovai.

Bendrai sutarta – siekiant, kad investicijos duotų norimų rezultatų, šalies ekonomika sėkmingai augtų ir ateitų naujos investicijos, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus – užtikrinti reikalingų specialistų kvalifikaciją bei skaičių ir atlikti kitus būtinus namų darbus: rūpintis miesto įvaizdžiu, infrastruktūra. To pasiekti galima tik efektyviai bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms pusėms.

Inžinerinės pramonės centras

„Kaunas tampa traukos centru, čia ateina didžiosios investicijos. Kaunas yra inžinerinės pramonės centras – visada toks buvo ir greičiausiai toks ir liks.

Investicijoms reikia sklandaus verslo reglamentavimo, palankių sąlygų iš valstybės pusės, tinkamos infrastruktūros, pakankamai darbo jėgos. Linkiu Kaunui ir toliau laikyti inžinerinės pramonės investicijų vėliavą“, – sveikindamas forumo dalyvius sakė Lietuvos Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Ūkio viceministras Marius Skuodis pridūrė, kad Lietuvai reikalingi geri pavyzdžiai, kurie užkrėstų kitus: „Daugybė žmonių yra nusiteikę idėjiškai ir ieško būdų, ką galėtų padaryti, kad būtų geriau.

Kartais mums tiesiog trūksta paprastų dalykų – ne kartą įsitikinau, jog neoficialiame pokalbyje ar diskusijoje išgirsta mintis dažnai vėliau būna įgyvendinta.“

Trukdo skirtingi interesai

Konkrečių sprendimų, kaip padidinti bendradarbiavimą tarp valdžios, aukštojo mokslo ir verslo bei pramonės, forumo dalyviai ieškojo dirbdami trijose darbo grupėse.

„Šiandien egzistuoja problema, kad iš daugybės turimų prioritetų sunku atsirinkti svarbiausius. Tai padaryti sėkmingai trukdo skirtingi interesai ir komunikacijos stoka tarp miestų savivaldybių, politikų, universitetų“, – pabrėžė KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas Martynas Marozas.

Darbo grupės diskusijoje dalyvavę valdžios, verslo ir mokslo atstovai išskyrė šias prioritetines regiono vystymosi kryptis: tvarios pramonės ir inžinerijos plėtojimas, laisvė mokslui ir kūrybai bei fizinės miesto infrastruktūros gerinimas.

„Jeigu mūsų šalies bendras tikslas yra tiek socialinė, tiek ekonominė gerovė, vadinasi, galime to siekti socialinėmis arba ekonominėmis priemonėmis, bet tiesiausias kelias – šių dviejų krypčių sanklota“, – neabejojo M.Marozas.

Verslui trūksta specialistų

Forumo dalyviai sutiko, kad darbo jėgos užtikrinimas yra viena svarbiausių priežasčių, nulemiančių investuotojų pasirinkimą.

„Verslui trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, ir yra du būdai jiems paruošti: vienas – juos rengti čia, Lietuvoje, todėl švietimo institucijų ir verslo bendradarbiavimas reikalingas tam, kad būtų suprasti vieni kitų poreikiai, kitas – talentų pritraukimas iš šalies“, – sakė M.Skuodis.

KTU l.e.p. studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė pabrėžė, kad būtina užtikrinti pakankamą įvairių kvalifikacinių lygių specialistų rengimą – tiek profesinio, tiek kolegijų, tiek universitetinio išsilavinimo.

„Tačiau svarbu šiuos lygmenis aiškiai atskirti. Negalime visų suniveliuoti. Vienas veiksmų, kuriuos darome kartu su kitomis Kauno inžinerinio mokymo institucijomis, – kryptingas įvairių kvalifikacinių lygmenų specialistų rengimas prioritetinėse srityse.

Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Kauno regiono aviacijos specialistų rengimo klasteris“, – teigė K.Ukvalbergienė.

Dar vienas pasiūlymas siekiant produktyvesnio verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimo – paprasta, lanksti, aiški strategija, interaktyvi bendradarbiavimo platforma.

Joje visos suinteresuotos pusės – tiek verslas ir pramonė, tiek aukštosios mokyklos ir valdžios sektorius – galėtų rasti ir dalintis reikiama informacija, paprastesnės finansinės schemos paramos projektams ir aiškus pridėtinės vertės, kurią verslas gali gauti iš mokslo, komunikavimas. Taip pat paminėta dualinio mokymo galimybė.

„Šiandien tiek švietimas ir mokslas, tiek verslas turi susikoncentruoti į iššūkį, kaip padėti verslui būti produktyvesniam ir efektyvesniam.

Be švietimo specialistų, mokslininkų indėlio, pagalbos, nebus įmanoma to pasiekti“, – pabrėžė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis.

Kokie vystymosi prioritetai?

Pasak J.Šiugždinienės, Kauno bendruomenė, dalyvaujant akademiniam sektoriui, verslui ir savivaldybės atstovams, turi aiškiai išgryninti, kokie yra pagrindiniai regiono vystymosi prioritetai ir koks yra Kauno konkurencinis pranašumas.

„Tuomet galime dirbti tais klausimais, formuoti bendradarbiavimo klasterius.

Dirbdami drauge galime parengti bendrą komunikacijos strategiją ir sustiprinti specialistų rengimą, tyrimų bazę, gerinti infrastruktūrą ir taip pritraukti užsienio studentų, mokslininkų, sustiprinti užsienio lietuvių studentų įsitraukimą į studijuojančiųjų gretas“, – reziumavo J.Šiugždinienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.