Lietuvą atradę kinai turi savitų užgaidų – tuščiomis neišvažiuoja

Turistai iš Kinijos laukiami visame pasaulyje – jie yra vieni išlaidžiausių. Jų gausėja ir Lietuvoje, tik stinga kiniškai kalbančių gidų ir tradicinių kiniškų pusryčių.

Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Turistų iš Azijos, ypač Kinijos, mūsų šalyje kasmet gausėja, o būtent jie yra vieni išlaidžiausių svečių.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

Jun 2, 2018, 2:26 PM

Statistinis kinų turistas vieno apsilankymo Lietuvoje metu išleidžia beveik pusšešto šimto eurų. Šių metų pirmąjį ketvirtį kinai mūsų šalyje praleido vidutiniškai 2,4 dienos.

Kinų turistai oficialiai pripažįstami kaip išleidžiantys daugiausia pinigų. Lietuvoje jie perka ne tik gintarą, su kuriuo sieja mūsų šalį, bet ir dizainerių kurtus daiktus, suvenyrus, prabangos prekes“, – teigė Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.

Tiesa, su kinais dirbančios įmonės „Baltic Blues Travel“ direktorius Marius Mauragas sakė, kad klientai elgiasi skirtingai: vieni gyvena keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiuose ir daug apsiperka, o kiti yra labai taupūs, apsistoja 3 žvaigždučių viešbučiuose ir net valgo savo atsivežtą maistą.

Skiriasi bendravimas

„Baltic Blues Travel“ Lietuvoje kinų turistus pasitinka dvejus metus. Dažniausiai šiems tolimiems ir kol kas mums egzotiškiems turistams lietuviai rengia pažintinius turus.

Anot M.Maurago, dažniausiai kinai pageidauja klasikinių turų po Baltijos šalis, Lietuvoje praleidžiant 2–3 dienas ir aplankant Vilnių, Trakus, Kryžių kalną. Rečiau – Kauną ar Kuršių neriją.

„Kitose šalyse, kur kinų turistų labai daug, vietos tiekėjai prisitaiko. Ten jau yra ir „Chinese friendly“ (išvertus iš anglų k. – draugiškų kinams) viešbučių, kurių personalas moka kinų kalbą, kambariuose būna arbatinukai, nes kinai nešiojasi termosus su šiltu vandeniu, o šalto negeria, siūlomi kiniški pusryčiai.

Viena priežasčių, kodėl kinai vyksta į Baltijos šalis, – mūsų kraštas jiems nepažįstamas, o kaimyninės valstybės – Rusija ar Skandinavija – jau pabodusios“, – aiškino M.Mauragas.

Kelionių rengėjams tenka prisitaikyti prie klientų įpročių ir bendravimo kultūros ypatumų netgi ir tariantis dėl maršrutų, nakvynės ar kitų sąlygų. Pavyzdžiui, kinai retai naudojasi elektroniniu paštu, daugiausia pokalbių programėlėmis „WeChat“ ir „Q.Q.“ – tai „WhatsApp“ ir „Skype“ atitikmenys. Jie dažnai nori bendrauti su kiniškai šnekančiu žmogumi, o informaciją gauti pageidauja greitai.

Pinigus leidžia jaunimas

Kelionė į Lietuvą kinams paprastai nebūna pirmoji išvyka į Europą. Pirmiausia juos mūsų žemyne domina Prancūzija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys.

„Tie, kurie vyksta į Europą antrą kartą, renkasi ir mažiau populiarias turizmo kryptis, tarp kurių yra ir Lietuva“, – sakė Valstybinio turizmo departamento atstovė Olga Gončarova.

Mūsų šalis Kinijos turistams įdomi pirmiausia dėl to, kad yra maža, jauki ir žalia. Labai svarbus ir saugumas.

Pasak O.Gončarovos, kinų keliavimo ypatumai keičiasi. Iš pradžių jie daugiausia keliavo su organizatoriais, dabar grupinių kelionių mažėja, užtat auga individualių kelionių skaičius.

„Tam turi įtakos ne tik kinų miestiečių vidurinės klasės, kuri daugiau pinigų gali išleisti tiesiog pramogoms, didėjimas, bet ir vadinamosios jaunosios tūkstantmečio kartos, gimusios po 1980 metų, pomėgis keliauti“, – pasakojo O.Gončarova.

Tokie turistai pastaruoju metu sudaro apie du trečdalius kinų keliautojų. Jaunieji „tūkstantmetukai“ daugiausia siekia ką nors atrasti, pajausti, todėl jie išlaidauja daugiau nei vyresni.

Neįtinka pusryčiai

Lietuva kinams tampa įdomi ir kaip konferencinio turizmo kryptis.

„Tačiau kinai nuolat atkreipia dėmesį, kad būtų puiku, jei Lietuvos įmonės turėtu kiniškai kalbantį žmogų. Tai palengvintų abipusį bendradarbiavimą. Bet tokių gidų Lietuvoje yra vos keli – jie dirba ne tik mūsų šalyje, bet ir visame Baltijos regione.

Be to, mūsų viešbučiai nėra įpratę tiekti kiniškų pusryčių, kurie kinams yra vienas privalumų“, – vardijo O.Gončarova.

Kaip pasakojo I.Marčiulionytė, kinai pusryčiams valgo iš esmės tą patį, ką ir pietums, – sriubas, troškinius, makaronus, koldūnus, troškintas daržoves.

„Jie kartais gali valgyti virtus kiaušinius ir kiaušinienę, tačiau iš bėdos. Tad mums įprastas maistas jiems netinka“, – aiškino ambasadorė.

Lietuvoje praleidžia vis daugiau laiko

2017 m. duomenimis, turistų iš Kinijos į mūsų šalį atvyko 33,4 proc. daugiau nei 2016 m. – tai sudarė 16 tūkst. keliautojų.

Vidutinė viešnagės trukmė praėjusiais metais siekė 1,8 dienos, mažais žingsneliais ji ilgėja – palyginti su 2016 m., pernai augimas siekė 4,8 proc.

2018 m. pirmąjį ketvirtį kinų turistų srautas Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., augo 23,4 proc. o vidutinė viešnagės trukmė sudarė 2,4 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.