Lenkijoje prisirpo braškės, tik nėra kam jų skinti. Kas nori padirbėti?

Šių metų sezonas vaisių, uogų ir daržovių augintojams bus nervingas. Uogos prisirpo, oras puikus, bet dalis derliaus gali supūti laukuose, nes, nepaisant rekordiškai didelių įkainių, trūksta darbo rankų, rašo portale „gazeta.pl“ Marta Piątkowska.

Kalvarijų turguje lietuviškų ir lenkiškų braškių kainos skiriasi du kartus. <br>V.Balkūno nuotr.
Kalvarijų turguje lietuviškų ir lenkiškų braškių kainos skiriasi du kartus. <br>V.Balkūno nuotr.
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškių augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet tai – ypač didelė problema.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr. 
Braškės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Braškės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Braškės Halės turguje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Braškės Halės turguje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2018-06-03 07:53, atnaujinta 2018-06-04 06:35

Skundžiasi kasmet

Žemdirbiai ir uogų augintojai kasmet skundžiasi, kad sunku rasti darbuotojų, bet šiemet jiems tikrai gali iškilti didelė problema, kurios neišspręsi, į pagalbą pasitelkęs kad ir visą šeimą.

Darbininkai iš Ukrainos jau praėjusį sezoną pajuto, kad darbo Lenkijoje yra per akis ir gali rinktis lengvesnį. Juk rinkdamasis, ar plušti laukuose kepinant saulei nuo ryto iki vakaro, ar dirbti mieste paslaugų teikimo srityje, ilgai negalvosi.

Lenkų samdyti nebenori

Rafałas yra vaisių augintojas iš Grujeco apskrities. Jis turi 10 hektarų žemės, kuri daugiausia užsodinta obelimis, kriaušėmis ir slyvomis. Įvairių veislių. Viskas parinkta taip, kad vaisiai sunoktų ir galėtų būti skinami liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.

Per sezono įkarštį reikia dvylikos darbininkų, iš bėdos pakaktų ir dešimties gerai dirbančių žmonių. Jei jų tik aštuoni, tenka pasinervinti.

„Kol kas turiu šešis ukrainiečius ir labai menką perspektyvą susirasti porą papildomų žmonių.

Apie lenkus nė negalvoju, aš tiesiog jų nenoriu. Prieš ketverius metus pasamdžiau kelis vietos gyventojus. Po pirmosios savaitės, gavę atlygį, trims savaitėms pradingo. Sugrįžo, kai baigėsi pinigai alkoholiui.

Aš suprantu patriotizmą, bet vaisiai nelaukia, kol darbininkas kažką sumąstys. Ukrainiečiai niekada taip nepasielgė“, – sakė Rafalas.

Savo darbininkus jis apnakvina ir maitina. Jiems niekuo nereikia rūpintis. Už tai jis išskaičiuoja 27 zlotus (6,26 euro) per dieną. Gerai dirbantis žmogus tiek uždirba per mažiau nei dvi valandas.

„Pirkti maistą jie turi privaloma tvarka. Aš iš to neuždirbu nė grašio, net šiek tiek primetu. O jie už tai turi atsilyginti, nes jie atvažiuoja dirbti fizinį darbą keletą mėnesių, turi gerai pavalgyti, turėti jėgų, gerai jaustis, būti sveiki“, – aiškina sodininkystės ūkio savininkas.

Sąlygos gyventi yra geros 

Į darbininkų viešbutį perdarytame pastate (gavus dotaciją iš ES) kambariai yra dviviečiai. Kiekviename pastatytos viengulės lovos, spinta, stalas, fotelis, televizorius.

Koridoriuje įrengti du vonios kambariai, vienas skirtas moterims, kitas – vyrams. Ir valgykla, kurioje maitinama tris kartus per dieną.

Paklaustas, kaip čia išeina, kad nepaisant gerų gyvenimo sąlygų, iškyla problemų su darbininkais, Rafalas atsakė:

„Jaunimas patraukė į miestus, o vyresnio amžiaus žmonėms jau nebereikia važiuoti čia uždirbinėti pinigų, nes dabar už juos tai daro suaugę vaikai, o jie, kaip jau sakiau, pasirinko didelius miestus“. 

Vyksta ne tik kartų kaita, bet ir atsiranda galimybė laikinai padirbėti Vakaruose.

Tiesa, tenka važiuoti toliau, kalba ne tokia maloni kaip lenkų, kita kultūra, bet viską galima iškentėti, kai moka tris kartus daugiau nei pas mus. O olandiškas braškes skinti, matyt, lengviau nei lenkiškas, rašo straipsnio autorė.

Įkainiai Lenkijoje ir užsienyje

Lenkijos žemės ūkyje vis dar vyrauja akordinis darbas, užmokestis dažniausiai priklauso nuo nuimamo derliaus kiekio.

Pavyzdžiui, šiais metais už pririnktą braškių aukšlį (iš medžio žievės padarytą indą uogoms rinkti, pintinėlę. – Red.) galima uždirbti iki 4 zlotų (0,93 Eur).

Ar tai daug? Priklauso nuo požiūrio.

2010 metais buvo mokami 2 zlotai, todėl atlyginimas padidėjo 100 procentų. Nei minimalus darbo užmokestis, nei vidutinis darbo užmokestis šalyje tokiu tempu nedidėja.

Vis dėlto dauguma pasiūlymų svyruoja tarp 2 ir 3 zlotų (0,46–0,70 Eur), nors skelbimuose galima rasti ir tokių, kurie siūlo 1,2 zloto (0,28 Eur) už aukšlį.

Kiek aukšlių galima pririnkti per valandą? Tai priklauso nuo braškių: ar jos didelės, ar mažos, kiek uogų yra ant kero. Taip pat ir oro sąlygų, nes per karščius darbas sekasi prasčiau.

Įtakos tam turi ir skynėjo darbo našumas. Būna, vienas priskina 10 aukšlių per dieną, kitas – 10 per valandą. Nėra bendros taisyklės. Todėl uždarbis nuimant derlių yra sunkiai nuspėjamas, o darbininkų kaita didelė.

Vakaruose vyrauja valandiniai darbo įkainiai nuo 9 iki 10 eurų. Kitose ES šalyse situacija panaši. Tačiau nereikia turėti vilčių, kad taikant valandinius įkainius galima patinginiauti. Visi uogų augintojai yra nustatę normas, kurias reikia vykdyti.

Iš dienos uždarbio reikia taip pat atimti apgyvendinimo ir draudimo išlaidas. Tai sudaro nuo 9 iki keliolikos eurų. O kur dar maistas.

Sutartis – ūkininkų padėjėjams

Gegužės pradžioje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą dėl pagalbos ūkininkams nuimant derlių.

Jame numatyta, kad nuo gegužės 18 dienos įsigalioja naujo tipo civilinės teisės reguliuojamos sutartys, jose užtikrinamas sezoninių darbininkų sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.

Sutartis su pagalbiniu darbininku gali būti pasirašyta ne ilgesniam kaip 180 dienų laikotarpiui.

Praktiškai tai yra terminuota darbo sutartis, kuri garantuoja darbininkui medicininės pagalbos teikimą, kol jis dirba tą darbą.

Kaip ir dirbant įprastinį darbą, šiuo atveju įstatyme nereglamentuojamas minimalus darbo užmokestis ir valandinis atlygis, todėl su darbininku leidžiama atsiskaityti už konkretų atliktą darbą.

Tai, kad įstatyme nenumatytas minimalus atlyginimas, sujudino profesinių sąjungų veikėjus.

„Solidarumas“ pareiškė, kad tai yra grįžimas į kumečių laikus, o Piotras Szumlewiczius iš OPZZ (Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimo) tai pavadino „brutalaus išnaudojimo, kuris taps liūdna kasdienybe, legalizavimu“.

Jis baiminasi, kad gali susiklostyti tokia situacija, kai dėl atitinkamų saugiklių nebuvimo įstatyme darbdavys galės teisėtai mokėti darbininkui net 1 zlotą (0,23 Eur) už darbo valandą.

„Pagalbininkus vadinti kumečiais čia tikrai ne vieta. Jei šiandien kažkas naudoja tokius žodžius, jis neturi supratimo, kokia yra situacija kaime“, – pakomentavo, duodamas interviu portalui „kadry.abc.com.pl“, Nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos pirmininkas Wiktoras Szmulewiczius.

W.Szmulewicziaus nuomone, tokia sutartis yra ūkininkų ir darbininkų ilgai lauktas sprendimas, nes jis garantuoja jiems ne tik bendradarbiavimo teisėtumą, bet ir sveikatos apsaugą, o žemės ūkyje nelaimingas atsitikimas gali įvykti bet kada.

Tai taip pat yra tam tikras bandymas pakovoti už ekonominius imigrantus, be kurių Lenkija neapsieis.

„Dabar, kai darbuotojai iš Ukrainos gali dirbti visoje Europoje, turime paskatinti juos likti Lenkijoje, o ne vykti toliau. Turime garantuoti jiems svarbiausius dalykus, jau nekalbant apie apgyvendinimą ir maistą už atitinkamą užmokestį.

Štai kodėl sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra toks svarbus“, – paaiškino W.Szmulewiczius.

Naujo tipo sutartis turi dar vieną pranašumą: tiek darbdaviui, tiek darbininkui ji yra palyginti nebrangi. Darbdavys privalo mokėti už darbininką sveikatos draudimo įmokas. Šiuo metu tai yra 184 zlotai (42,73 Eur) per mėnesį. Darbininkas moka tik mokestį nuo uždirbtų pinigų.

Nėra kam skinti, yra kam pirkti

Šiuo metu visoje šalyje braškių kainos mažmeninėje prekyboje svyruoja nuo 6 iki 9 zlotų (1,39–2,09 Eur) už kilogramą, priklausomai nuo regiono ir uogų kokybės.

Pernai Lenkijoje buvo priskinta 178 tūkst. tonų braškių. Jei pasitvirtins braškių augintojų prognozės, šiais metais jų gali būti priskinta virš 200 tūkst. tonų.

Šiuo metu braškių kainos krenta vartotojus džiuginančiu tempu. Didžiausioje Varšuvos vaisių, uogų ir daržovių urmo prekybos bazėje-turguje Bronišose per savaitę braškių kaina nukrito 25 procentais.

Už kilogramą uogų dabar jau mokama nuo 3 iki 6 zlotų (0,7–1,39 Eur), nudžiugina tikėtinus braškių pirkėjus – portalo „gazeta.pl“ skaitytojus M.Piątkowska, baigdama savo pasakojimą apie lenkų ūkininkams iškylančias problemas nuimant gausų braškių derlių.

Na, o kaip skelbia portalas „portalspozywczy.pl“, Varšuvos žemės ūkio produkcijos ir maisto didmeninės prekybos bazė-turgus Bronišose (Warszawski Rolno-Spożywczy Rynek Hurtowy w Broniszach) – tai didžiausias Vidurio ir Rytų Europoje vaisių, uogų, daržovių ir gėlių urmo prekybos centras. Bendras prekyvietės plotas yra virš 62 hektarų.

Didmeninės prekybos bazėje Bronišose dengtose turgavietėse vaisiais, uogomis,daržovėmis ir gėlėmis nuolat prekiauja daugiau nei 350 verslininkų. Prekiauti lauke yra paruošta 1300 prekybos vietų.

Daugiau nei 20 tūkst. žemės ūkio produkcijos gamintojų tiekia šviežius produktus. Didmeninės prekybos bazėje-turguje Bronišose per metus parduodama apie 1,2 mln. tonų vaisių, uogų ir daržovių – tiek užaugintų šalyje, tiek importuotų.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.