„Laikas yra pinigai, ir jei mūsų apsisprendimas yra turėti ilgalaikį SGD tiekimą, tas sprendimas kuo anksčiau padaromas, tuo daugiau galima sutaupyti ir dėl to tai yra ne tik Vyriausybės įsipareigojimas kaštų mažinimo prasme”, – trečiadienį Energetikos komisijos posėdyje sakė Ž. Vaičiūnas.
Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ministro teigimu, šiandien konkretaus apsisprendimo nėra, nes vyksta diskusijos regionuose, bet lanksti dujų generacija yra tas sprendimas, kuris būtų pats efektyviausias.
„Mano, kaip ministro tikslas, yra lankstumas, be abejo, reikalingi įsipareigojimai, bet (...) reikia įvertinti pramonės indėlį, „Achema” yra esminis vartotojas ir kad turėtume gerą sprendimą tiek valstybei, tiek „Klaipėdos naftai”, tai turi būti konkurencinga”, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Energetikos komisijos nariui Simonui Gentvilui paklausus, kaip siekiant paskatinti atsinaujinančių šaltinių naudojimą atrodo siekis išlaikyti SGD terminalą, kuris galėtų stabdyti atsinaujinančio kuro alternatyvą, Ž. Vaičiūnas sakė, kad tai atsinaujinančios energetikos vystymui netrukdys.
„Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, strategija užtikrins atsinaujinančios energetikos plėtrą. Kalbu apie generaciją, vėjo energetiką. Turime aiškius planus, kad šią sritį būtų galima sėkmingai plėtoti”, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu naftos ir SGD terminalus valdančios „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius sakė, kad, nepriklausomų ekspertų vertinimu, SGD terminalo įsigijimas būtų naudingesnis nei nuoma.
„Įsigijimas yra geriau, nes nuoma yra brangesnė, todėl išpirkimas atrodo patraukliau, antras dalykas, turint jungtį su Lenkija šis laivas galėtų veikti ir kaip krovininis tokiais laikotarpiais, kai dujų kainos yra aukštos. Jis taip pat galėtų būti išnuomotas”, – sakė M. Jusius.
Jo teigimu, jei terminalo nebūtų, dujų kainos didėtų nuo 11 iki 20 proc.
„Mes turėjome didelį skirtumą tarp europinių ir Lietuvos kainų, šiuo metu skirtumas išsilyginęs. Šiandien žemesnė kaina yra svarbesnė nei SGD terminalo išlaikymo kaštai, kurią mes mokame Lietuvoje”, – kalbėjo M. Jusius.
Į tai energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sureagavo paklausdamas, kodėl nuomonė, kad nuomoti terminalą yra geriau, pasikeitė ir dabar kalbama apie išpirkimą.
„Lietuva, kai užsisakinėjo terminalą, tai buvo 6 ar 8 toks terminalas, šiandien jų yra 26. 2024 metais turėtų būti netoli 45-50. Tuo metu laivų gamintojai atsisakė bet kokiu būdu parduoti, sakė: arba nuomokitės, arba neturėkit išvis. (...) Dabar rinka keičiasi, bet tuo metu tai buvo vienintelė opcija, arba nuomotis, arba neturėti”, – sakė „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius.
Tuo metu „Achemos” generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas teigė, kad terminalo išpirkimo nauda yra neaiški ir, įvertinus galimą dujų brangimą, jei terminalo nebūtų, neišpirkti jo galėtų būti pigiau.
„Šiuo metu kalba eina apie tai, kad jei priimamas sprendimas terminalą išpirkti, jo išlaikymas sumažėja 40 proc. jei dabar jis yra 86 mln. eurų, tai vienas aspektas, kad terminalas gali būti pigesnis visiems vartotojams jau nuo kitų metų”, – atsakė M. Jusius.
ELTA primena, kad prieš du mėnesius ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
Laivą Klaipėdos „Independence“ terminalui Lietuva nuomojama iš savininkės Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“.
Kaštų ir naudos analizę dėl ilgalaikio SGD tiekimo Lietuvai užtikrinimo atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė „Poyry Management Consulting Ltd.“
Atliekant analizę, buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų. Turima omenyje ir tai, kad po sutarties pabaigos 2024 m. galima grąžinti laivą-saugyklą Norvegijos kompanijai, nutraukiant SGD importo galimybes į Lietuvą.
Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams – SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų. Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus.
Grynoji nauda būtų didžiausia, pasak ekspertų, ne toliau nuomojant laivą-saugyklą, bet jį nuperkant.
Nors ekspertai įžvelgia ir rizikų, vis dėlto, jų teigimu, nusipirkus laivą Lietuva įgautų didžiausią lankstumą reaguoti į nenumatytas aplinkybes, pavyzdžiui, dujų paklausos kritimą.
Anot ekspertų, įsigytas laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas jį toliau būtų nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį laikotarpį po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.
Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.
Parengė Kornelija Mykolaitytė
