Šioje vietovėje, kuri egzistuoja paskutinėje padalintoje sostinėje pasaulyje – Nikosijoje – laikas tartum sustojęs.
Kadaise itin „gyvu“ ir prieš 44 metus moderniausiu Nikosijoje laikytas tarptautinis oro uostas dabar yra tarsi skausmingos ir neramios Kipro kelionės link nepriklausomybės reliktas. Ši Viduržemio jūros salų sostinė 1974 metais buvo padalinta į dvi dalis: po Turkijos invazijos į salą „nubrėžta“ žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių – šiaurėje už vielinės spygliuotos tvoros karaliaujančių turkų bei į pietus pabėgusių kipriečių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona.
Kipras, buvusi britų kolonija, nepriklausomybę paskelbė 1960-taisiais, tuomet Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Kiprui tapus nepriklausomu, labai išryškėjo priešprieša tarp saloje gyvenančių graikiškai ir turkiškai kalbančių gyventojų. Ne kartą buvo įsiplieskę ir ginkluoti konfliktai.
Nebegalėdama kęsti turkų mažumos Kipre persekiojimo, į Kiprą įsiveržė reguliarioji Turkijos kariuomenė ir užėmė šiaurinę šalies dalį. Graikiškai kalbantys kipriečiai, bijodami susidorojimo, pabėgo iš savo namų į šalies pietus, o turkiškai kalbantys žmonės bėgo į salos šiaurę. Tarp šiaurės ir pietų buvo nubrėžta demarkacinė linija, kuri buvo aklinai uždaryta. Grįžti į savo namus niekas nebegalėjo. Ši linija ir padalijo Nikosiją į dvi dalis. 1974 metais turkai valdė daugiau nei trečdalį salos.
Dar prieš tai, 1968 metais, buvo oficialiai atidarytas Nikosijos tarptautinis oro uostas, į kurį įėjo šiuolaikiškas terminalo pastatas, pasižymintis aukštųjų technologijų infrastruktūra ir daugybė restoranų bei parduotuvių.
Oro uostas buvo pastatytas tam, kad taptų pagrindiniu turizmo ir transporto mazgu Rytų Viduržemio jūros regione bei artimiausiais metais lauktų tvirtos prekybos. Iki 1973 m. jis turėjo beveik 800 tūkst. keleivių. Vis dėlto, triukšmingas oro uosto „gyvenimas“ buvo trumpas.
1974 m. krizės metu, Nikosijos tarptautinis oro uostas tapo vienu iš pagrindinių Turkijos kariuomenės taikinių. Jo komercinė veikla buvo nutraukta po to, kai turkai ten surengė kelis išpuolius.
Galiausiai į konfliktą įsikišo JT kariai, o 1974 metų rugjūtį buvo pasirašytas ugnies nutraukimo susitarimas. Oro uostas buvo paskelbtas JT saugoma teritorija ir tapo buferinės zonos dalimi.
1975 m., uždarius Nikosijos oro uostą, buvo atidarytas naujas – Larnakos tarptautinis oro uostas (LCA), o 1983 m. – Pafoso tarptautinis oro uostas (PFO).
1977 m. paskutiniai komerciniai skrydžiai iš Nikosijos oro uosto išvyko pagal JT specialų leidimą.
