Dešimtis milijonų susižėrusi našlė Lyda Lubienė įspėjo: ašaras liesiu ne tiktai aš I-oji straipsnio dalis

Jonavos „Achemos“ akcininkė Lyda Lubienė pagrasino uždaryti įmonę. Kodėl? Juk per porą metų „Achemos grupė“ išmokėjo 35 mln. eurų dividendų. Daugiau negu pusė šios sumos teko L.Lubienei ir jos dukrai.

 Jonavą sudrebino L.Lubienės pareiškimas apie galimą „Achemos“ uždarymą.<br> T.Bauro nuotr. iš archyvo
 Jonavą sudrebino L.Lubienės pareiškimas apie galimą „Achemos“ uždarymą.<br> T.Bauro nuotr. iš archyvo
Atsidėkodama daug miestui padariusiam B.Lubiui Jonava jam pastatė paminklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Atsidėkodama daug miestui padariusiam B.Lubiui Jonava jam pastatė paminklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Lubienė: „Mes neišgyvensime iki 2024 metų, mes šiandien vos alsuojame.“
L.Lubienė: „Mes neišgyvensime iki 2024 metų, mes šiandien vos alsuojame.“
Laikinai sustabdyti didžiausią Jonavos darbdavę – „Achemos“ trąšų gamyklą – kainuotų apie milijoną eurų.<br> M.Patašiaus nuotr.
Laikinai sustabdyti didžiausią Jonavos darbdavę – „Achemos“ trąšų gamyklą – kainuotų apie milijoną eurų.<br> M.Patašiaus nuotr.
E.Sabutis: „Netikiu, kad „Achema“ gali būti uždaryta, – investuotos milžiniškos pinigų sumos, numatytos naujos investicijos.“<br> M.Patašiaus nuotr.
E.Sabutis: „Netikiu, kad „Achema“ gali būti uždaryta, – investuotos milžiniškos pinigų sumos, numatytos naujos investicijos.“<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jun 16, 2018, 7:56 AM, atnaujinta Jun 16, 2018, 9:10 PM

Jonava – tai aš ir „Achema“, – kelis dešimtmečius drąsiai galėjo kartoti pagrindinis „Achemos“ akcininkas ir vadovas Bronislovas Lubys. Vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų mirė 2011 metų rudenį būdamas 73-ejų.

B.Lubiui valdant „Achemą“ visi pagrindiniai įvykiai Jonų ir Janinų sostine vadinamoje Jonavoje buvo vienaip ar kitaip susiję su jo valia. Apie šio žmogaus įtaką Jonavai pasako jos centre garsiajam verslininkui pastatytas paminklas.

Didžiąją dalį mirusio sutuoktinio turto paveldėjusi 61 metų L.Lubienė, kuri dabar yra viena turtingiausių moterų Lietuvoje, netikėtai prabilo apie galimybę išvis uždaryti trąšų gamybos įmonę ir gresiantį socialinį sprogimą Jonavoje.

„Šiandien „Achema“ vos alsuoja, sustabdyti įmonę bus pigiau negu ją išlaikyti“, – internetu transliuotojoje „Lietuvos žinių“ diskusijoje ištarė L.Lubienė. Ji tylėjo kelerius metus, nes po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite buvo pažadėjusi nesikišti į politinius procesus.

Matyt, pajutusi, kad po „tulpių pašto“ skandalo pradėjo blėsti šalies vadovės autoritetas, ji pati ar paskatinta „Achemos“ vadovų dėl asmeninių interesų pasiryžo kilti į kovą. Juolab kad šiemet trąšų rinkoje – nuosmukis.

Ar iš tiesų situacija tokia bloga? Po kelių aštrių pareiškimų „Achemos“ vadovai staiga atsitvėrė tylos siena ir teigė nenorintys nieko komentuoti. O „Achemos“ darbuotojai pirmą kartą įmonės istorijoje rengia protesto akciją. Ji turėtų įvykti šį pirmadienį.

Smaugia terminalo mokestis

Kalbėdama apie sunkią „Achemos“ padėtį L.Lubienė pareiškė, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymas, kurio nemažą dalį apmoka „Achema“, kelia grėsmę didžiausios šalyje dujų vartotojos išlikimui.

Ji pažėrė kritikos valdžiai, kuri esą neremia nacionalinio kapitalo įmonių. Verslininkė perspėjo, kad, jei „Achema“ būtų uždaryta, sprogtų socialinė bomba, o Jonavos įmonės darbuotojai piketuotų prie Seimo.

„Įvyko audringa diskusija su akcinės bendrovės „Achema“ darbuotojais, profsąjungų lyderiais, kurie nepatenkinti esama situacija, darbo užmokesčiu.

Mes jiems paaiškinome, jog šiandien esame tokioje situacijoje, kad sustabdyti „Achema“ būtų pigiau negu išlaikyti ją ir visus darbuotojus“, – sakė L.Lubienė.

Pasak jos, bendrovės padėtis yra tokia grėsminga, kad ji sunkiai ištvers iki 2024-ųjų, kai baigsis terminalo laivo nuomos sutartis.

„2024 metais, jeigu yra kažkokia mintis, kad akcinės bendrovės, paremtos nacionalinio kapitalo pagrindu, nebebūtų Lietuvos žemelėj, Jonavos rajone, tai tikrai taip atsitiks. Mes neišgyvensime iki 2024 metų, mes šiandien vos alsuojame.

Kai premjeras lankėsi įmonėje, aš iš karto perspėjau, kad mes nė kiek negudraujame, kad situacija iš tikrųjų yra sudėtinga, grėsminga ir audringa, kad gresia socialinė bomba“, – pareiškė L.Lubienė.

Jos teigimu, bendrovė jau pakankamai sumokėjo už SGD terminalo išlaikymą. „Achema“ per metus sumoka apie 20 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo mokesčio.

Nusprendė mažinti apsukas

„Štai kokia yra situacija, ir tai nėra pasaka. Aš, kaip akcininkė, taip matau ateitį: mes per daug kalbame apie gamtinių dujų terminalo reikšmę, gėrį.

Taip, mes buvome už jį, ir mes jau tikrai išmokėjome tą dalį už tą gėrį“, – sakė didžiausia „Achemos grupės“ akcininkė.

Gamyklos generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pridūrė, kad šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės: palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Trąšų verslas ypač išsiskiria cikliškumu, kuris pasikartoja kas 7–9 metus.

Achema“ buvo priversta keisti gamybos ritmą. Gamyklos suvartojamų gamtinių dujų kiekis sumažės beveik perpus – nuo 3,5 mln. kubinių metrų per parą iki 1,8 mln. kubinių metrų per parą, tačiau SGD terminalo mokestis dėl to nemažės.

Birželio 11 dieną priimtas sprendimas stabdyti vieną iš amoniako cechų.

Šiuo metu jau nedirba dalis karbamido cecho, kogeneracinė elektros jėgainė, kiti gamybos padaliniai taip pat mažina produkcijos gamybos apimtį.

Išsidalijo krūvą pinigų

Viešai skelbiama, kad Jonavos bendrovė pernai akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eurų, o 2016 metais – 30 mln. eurų dividendų. L.Lubienės ir jos dukros kontroliuojama „Achemos grupė“ pernai akcininkams išmokėjo 25 mln. eurų dividendų, užpernai – 10 mln. eurų.

L.Lubienei ir jos dukrai Viktorijai Lubytei kartu priklauso 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų.

Grupė valdo 95 proc. „Achemos“ akcijų. „Achema“ pernai uždirbo 20,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei 2016 metais, jos pajamos pernai išaugo 18,9 proc. – iki 423,4 mln. eurų.

Achema“ praėjusiais metais uždirbo 20,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei 2016 m., jos pajamos pernai išaugo 18,9 proc. – iki 423,4 mln. eurų.

Sustabdyti – labai brangu?

„Kai pinigai uždirbti, juos galima panaudoti dvejopai: investuoti arba išmokėti akcininkams.

Nuspręsta pinigus pasiimti dabar“, – kalbėjo ilgametis „Achemos“ vadovas ir smulkusis akcininkas Jonas Sirvydis.

Jis tikino pastaruoju metu nedalyvaujantis aktyvioje „Achemos“ valdymo veikloje ir negalintis pasakyti apie realią gamyklos būklę, situaciją trąšų rinkoje.

„Per metus sumokami 20 milijonų eurų – dideli pinigai.

Aišku, niekas nenori mokėti papildomų mokesčių“, – kalbėjo J.Sirvydis.

Jis mano, kad SGD terminalo veiklą buvo galima geriau organizuoti.

Pasak J.Sirvydžio, įmonė buvo patekusi ir į sunkesnę padėtį, bet išliko. Kai B.Lubys dirbo premjeru, „Achemą“ teko stabdyti net trims mėnesiams.

„Kai įmonė dirba nuostolingai, geriau išvis nedirbti.

Apyvarta didelė, pinigų srautai irgi dideli, tad nuostolinga veikla – labai blogai“, – tikino buvęs „Achemos“ vadovas.

Kita vertus, gamybos sustabdymas ir paleidimas taip pat nepigi procedūra – tai šiais laikais kainuotų apie 1 mln. eurų.

„Kai ateina sunkus metas, visiems reikia pasispausti ir surasti geriausią sprendimą. Tikiu, kad taip ir bus padaryta“, – apie gamyklos ateitį kalbėjo J.Sirvydis.

Rengia protesto akciją

„Achemos“ profesinė sąjunga pirmadienį ryte pirmą kartą įmonės istorijoje rengia protesto akciją.

„Darbuotojai supykę, nes maitinami pažadais, o mūsų vaikai pažadų nevalgo“, – pareiškė profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.

Darbuotojus labiausiai papiktino vadovybės sprendimas nesilaikyti vieno kolektyvinės sutarties punkto – atsisakyti atostogų premijų. Toks sprendimas grindžiamas prognozuojamais prastais veiklos rezultatais.

Išeidami atostogų darbuotojai kartą per metus gaudavo šią išmoką – ji gali siekti ir kelis šimtus, ir daugiau kaip tūkstantį eurų. Nuo birželio 1-osios toks mokėjimas sustabdytas.

B.Daškevičienė piktinosi, kad įmonės vadovai veidmainiauja: jie tikina, neva darbuotojai – didžiausias turtas, tačiau nededa pastangų juos išlaikyti.

„Achemos“ specialistai jau dabar masiškai siunčia gyvenimo aprašymus Vokietijos kapitalo įmonės „Hella“ vadovams, kurie stato naują gamyklą prie Kauno.

„Kai „Achemos“ darbuotojų pajamos mažėja, tai pajunta visi paslaugas Jonavoje teikiantys verslininkai“, – tikino B.Daškevičienė. Ji netiki, kad įmonė gali būti uždaryta, nes tai yra didelis turtas.

Šiuo metu „Achemoje“ dirba 1300 žmonių, dar beveik tiek pat – su ja susijusiose bendrovėse, kurių veiklos sėkmė irgi daugiausia susijusi su pagrindine gamykla.

Šantažas nepadeda susitarti

Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis pripažįsta, kad „Achema“ yra didžiausias darbdavys Jonavoje, tačiau rajono valdžia niekaip negali daryti įtakos daugeliui vykstančių procesų.

„Negalime išskirti vieno verslo ir jo remti biudžeto lėšomis“, – kalbėjo meras, kuris pats „Achemoje“ yra dirbęs 10 metų. Įmonėje dirbo ir jo žmona, tėvas.

E.Sabučio šeima – ne išskirtinė. Nuo sovietinių laikų sunku surasti šeimą Jonavoje, kuri nebūtų vienaip ar kitaip susijusi su „Achema“.

Pasak politiko, naujoji šalies valdžia garsiai skelbė apie paramą šalies regionams.

„Jeigu kokie nors anksčiau priimti sprendimai pradeda kenkti konkrečiam regionui, reikia sėsti prie stalo ir tartis“, – kalbėjo E.Sabutis.

Jis ragino nustoti kalbėti ultimatumais, užsiimti šantažu ir ieškoti kompromiso, kuris nebūtinai turi visiškai tenkinti visas puses.

E.Sabučio nuomone, verslo smaugimas mokesčiais nėra toliaregiškas sprendimas, nes bankrotas užkerta kelią gauti į biudžetą mokesčių ateityje.

Meras turi atsarginių planų

„Netikiu, kad „Achema“ gali būti uždaryta, – investuotos milžiniškos pinigų sumos, numatytos naujos investicijos. Akcininkai nėra kvaili žmonės“, – kalbėjo E.Sabutis.

Vis dėlto jis neatmetė, kad sukrėtimų gali įvykti, – tai ir galimas darbuotojų skaičiaus bei atlyginimų mažinimas.

Tokia įvykių seka taip pat nebūtų palanki gamyklai, nes ji prarastų geriausius specialistus, bet dėl akcininkų godumo galimas ir toks variantas.

E.Sabutis atskleidė, kad savivaldybė jau porą metų rengia pramonės zonos projektą – joje būtų kviečiami kurtis nauji verslai, o kartu – naujos darbo vietos.

Jonavos gyventojams atsiveria puikios galimybės gauti gerai mokamą darbą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kurioje kuriasi net kelios didelės užsienio kapitalo gamyklos. Iš Jonavos pasiekti Kauno LEZ pakanka 20 minučių.

Netiki, kad gali žlugti

Ką apie L.Lubienės žodžius ir galimą gamyklos uždarymą mano Jonavos gyventojai?

„Neišgąsdino, ne pirmą kartą girdime tas kalbas“, – kalbėjo Arvydas, pats dirbantis „Achemoje“.

Pasak jo, kalbama apie prastus metus, nors gamyklos pelnas skaičiuojamas dešimtimis milijonų eurų. Tai verčia manyti, kad tie metai nebuvo tokie jau blogi.

„Netikiu, nes „Achema“ daug padarė ne tik Jonavai, bet ir visai Lietuvai“, – kalbėjo prie Jonavos kultūros rūmų sutiktas Antanas Genevičius.

Būtent B.Lubio iniciatyva buvo pastatyti šie rūmai, o juos verslininkas miestui perdavė už 1 litą.

„Ne, tikrai neuždarys“, – pritarė Danutė, kuri „Achemoje“ praleido 14 metų. Pasak moters, toks sprendimas būtų skaudus smūgis visam miestui.

„Jauniems žmonėms būtų liūdna. Tuomet jiems liktų vienintelis kelias – į Airiją arba Norvegiją“, – svarstė jonaviškė Liuda.

Tiesa, turtinga įmonė nesijaučia esanti Lietuvos patriotė – ji faktiškai neremia nei sporto, nei kultūros. Susidaro įspūdis, kad akcininkams svarbiausia gauti kuo didesnius dividentus.

Visą tekstą skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.