B. Lubio testamento paslaptis: naktį išvežti seifai ir paveldėtojos favoritai

„Jonava – tai aš ir „Achema“, – kelis dešimtmečius galėjo kartoti pagrindinis „Achemos“ akcininkas ir vadovas Bronislovas Lubys. Bet po vieno įtakingiausių Lietuvos verslininkų mirties 2011-ųjų rudenį didžiausia įmonės akcininke tapusi jo sutuoktinė Lyda Lubienė dabar prakalbo apie „Achemos“ žlugimą.

 „Jonava – tai aš ir „Achema“, – kelis dešimtmečius galėjo kartoti pagrindinis „Achemos“ akcininkas ir vadovas Bronislovas Lubys. Bet po vieno įtakingiausių Lietuvos verslininkų mirties 2011-ųjų rudenį didžiausia įmonės akcininke tapusi jo sutuoktinė Lyda Lubienė dabar prakalbo apie „Achemos“ žlugimą.
 „Jonava – tai aš ir „Achema“, – kelis dešimtmečius galėjo kartoti pagrindinis „Achemos“ akcininkas ir vadovas Bronislovas Lubys. Bet po vieno įtakingiausių Lietuvos verslininkų mirties 2011-ųjų rudenį didžiausia įmonės akcininke tapusi jo sutuoktinė Lyda Lubienė dabar prakalbo apie „Achemos“ žlugimą.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paminklas B.Lubiui Jonavoje. <br>M.Patašiaus nuotr.
Paminklas B.Lubiui Jonavoje. <br>M.Patašiaus nuotr.
Nepriklausomybės Akto signataraas B.Lubys Prezidentūroje apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio medaliu. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nepriklausomybės Akto signataraas B.Lubys Prezidentūroje apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio medaliu. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
Bronislovas Lubys.<br>R.Neverbicko nuotr.
Bronislovas Lubys.<br>R.Neverbicko nuotr.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
2011-ųjų spalis: B.Lubio laidotuvės.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Lubienė ir „Achemos“ generalinis direktorius  R.Miliauskas.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Lubienė ir „Achemos“ generalinis direktorius  R.Miliauskas.<br>M.Patašiaus nuotr.
L.Lubienė<br>T.Bauro nuotr.
L.Lubienė<br>T.Bauro nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Atsisveikinimas su B.Lubiu Mokslų akademijos salėje: L.Lubienė su dukra Viktorija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsisveikinimas su B.Lubiu Mokslų akademijos salėje: L.Lubienė su dukra Viktorija.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsisvekinimas su B.Lubiu Mokslų akademijos salėje: iš kairės į dešinę - B.Lubio žentas Romualdas Žadeika, anūkas Paulius Žadeika, Monika Žadeikienė, Adomas Žadeika, Jūratė Žadeikienė (dukra iš pirmos santuokos), L.Lubienė ir Viktorija Lubytė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsisvekinimas su B.Lubiu Mokslų akademijos salėje: iš kairės į dešinę - B.Lubio žentas Romualdas Žadeika, anūkas Paulius Žadeika, Monika Žadeikienė, Adomas Žadeika, Jūratė Žadeikienė (dukra iš pirmos santuokos), L.Lubienė ir Viktorija Lubytė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Lyda Lubienė.<br>T.Bauro nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>M.Patašiaus nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po B.Lubio mirties „Achemos“ valdyme vyko daug pokyčių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

2018-06-17 07:42, atnaujinta 2018-06-18 05:57

Kilusios aistros dėl trašų gamybos įmonės galimo sustabdymo ir dėl to gresiančio socalinio sprogimo Jonavoje atgaivino pastaruoju metu jau pritilusias kalbas, kad L.Lubienė didžiausia „Achemos grupės“, kurioje dirbti pradėjo laborante, akcininke esą tapo nuslėpusi vyro testamentą.

Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia

Garsusis verslininkas neva buvo surašęs ir viename savo tarnybinių seifų laikė testamentą, kuriuo didelę dalį akcijų paliko ne tik žmonai, bet ir vyriausiai dukteriai Jūratei Žadeikienei bei mylimiausiam savo anūkui Adomui Žadeikai, kuriam ne kartą viešai buvo pažadėjęs užleisti koncerno vairą.

Vaistai liko kišenėje

Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių B.Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 24 dieną Druskininkuose, kai važinėjosi dviračiu.

Nors širdies problemų turintis verslininkas vengdavo į keliones dviračiu leistis vienas, tąkart šalia jo nebuvo nieko. Jei kas nors būtų laiku padėjęs iš B.Lubio kišenės ištraukti vaistus, gyvybė greičiausiai būtų buvusi išgelbėta.

Tačiau kartu su B.Lubiu dviračiu dažnai važinėjęsis jo draugas ir gydytojas Edvardas Mikalkinas nelaimės išvakarėse turėjo skubiai išvykti.

Dėl neaiškių priežasčių prieš mirtį šalia B.Lubio nebuvo ir paprastai visur jį lydėjusio asmeninio vairuotojo. Jis, kaip ir keli artimiausi verslininko aplinkos žmonės, žinojo apie vaistus, kurių B.Lubys visada turėdavo kišenėje.

Į Klaipėdą išvyko naktį

Iškart po verslininko mirties, apie 16 valandą, į Druskininkus atvyko ir koncerno „Achema“ atstovai – Kontrolės departamento direktorius Stanislovas Liutkevičius ir saugos tarnybos „Budrus sakalas“ vadovas Juozas Juodis.

L.Lubienė Druskininkuose pasirodė gerokai vėliau – apie 22 valandą.

Ji atvažiavo kartu su tuomečiu savo bičiuliu Juozu Milteniu. Mirusio pramonininko duktė J.Žadeikienė tuo metu su vyru poilsiavo užsienyje.

Kūno atpažinimo ir kitos procedūros Druskininkų morge užtruko. Kalbama, kad našlė niekaip nesuprato, kodėl reikia tai daryti, tačiau S.Liutkevičius šiaip ne taip ją įtikino.

Nors jau buvo vėlyvas vakaras, L.Lubienė negrįžo į Vilnių, tačiau nepasiliko ir Druskininkuose, kur sutuoktiniai turėjo namą.

Naktį našlė su J.Milteniu jo automobiliu išvažiavo į Klaipėdą – į „Achemai“ priklausančios bendrovės „Klasco“ būstinę.

Ten buvo skubiai iškviestas bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža bei „Achemos“ koncerno saugos tarnybos „Budrus sakalas“ Klaipėdos skyriaus vadovas generolas Saulius Stripeika.

Šiems vyrams buvo nurodyta iš B.Lubio tarnybinio kabineto paimti seifą ir nunešti į bendrovės mikroautobusą.

Vaizdo kameros yra užfiksavusios, kaip L.Lubienė neramiai vaikšto iš kampo į kampą, o keturi tvirti apsaugininkai vos pavelka didžiulį seifą.

Į Vilnių grįžo paryčiais

Automobilis su seifu iš Klaipėdos išvyko į Jonavą – „Achemos“ gamyklos biurą.

Ten iš mirusio pramonininko tarnybinio automobilio buvo paimtas kitas seifas ir įkrautas į mikroautobusą.

Abu seifai į koncerno „Achemos grupė“ būstinę Vilniuje buvo atvežti apie 6 val. ryto.

Grįžtančios dukros nesulaukė

Apie vidurdienį L.Lubienė tuomečiam „Achemos grupės“ viceprezidentui Arūnui Laurinaičiui nurodė abu seifus nuvežti į Birutės gatvėje esančius jos namus.

Nei koncerno vadovo pareigas perėmęs A.Laurinaitis, nei kiti grupės vadovai tokiam našlės įsakymui neprieštaravo.

Vaizdo kameros užfiksavo, kaip 13 valandą seifai kraunami į automobilį, kuris nuo koncerno būstinės nuvažiuoja Birutės gatvės link, kur gyvena L.Lubienė.

Praėjus pusvalandžiui po to, kai seifai buvo išvežti, iš užsienio su savo vyru grįžo vyriausioji B.Lubio duktė J.Žadeikienė.

Tačiau nei jos, nei kitų pirmosios B.Lubio šeimos narių L.Lubienė nepakvietė dalyvauti atidarant seifus.

Ar buvo testamentas?

Manoma, kad tuo metu, kai visi giminaičiai gedėjo prie karsto, L.Lubienė kartu su savo apsaugininku Vladimiru Ščiupakovu nuvažiavo namo ir atidarė seifus.

Kas ten buvo rasta, iki šiol sklinda įvairūs gandai.

Kalbama, jog seifus atidaryti padėjęs V.Ščiupakovas savo pažįstamiems prasitarė, kad ten įvairia valiuta buvo beveik milijonas litų ir šūsnis dokumentų.

Esą L.Lubienė skubiai įsimetė į savo rankinę pinigus, o dokumentus sukrovė į maišą ir kažkur išnešė. Ar tarp krūvos dokumentų buvo testamentas, be L.Lubienės, galėjo žinoti tik V.Ščiupakovas.

Padarė svaiginamą karjerą

Tačiau papasakoti apie seifuose aptiktus dokumentus V.Ščiupakovas „Lietuvos rytui“ nepanoro.

Šį buvusį KGB Kauno padalinio karininką, sovietams tarnavusį ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, L.Lubienė netrukus pakylėjo į karjeros aukštumas – iš paprasto apsaugininko jis tapo didžiulio Druskininkų sveikatingumo centro „Grand SPA Lietuva“ generaliniu direktoriumi.

Nors netikėtai karjeros laiptais šoktelėjusio vyriškio sekretorė pažadėjo, kad jos viršininkas atsakys į redakcijos klausimus, įmonės vadovas bendrauti pabūgo.

Dangstėsi sutartimi

Bendrauti su „Lietuvos ryto“ žurnalistu nepanoro ir kiti žmonės, matę, kaip buvo gabenami ir atidaromi seifai.

Vienintelis žmogus, sutikęs bent atsakyti į žurnalisto klausimus, buvo generolas S.Stripeika.

Paklaustas, kodėl nesukliudė L.Lubienei iš tarnybinio kabineto išvežti jos mirusio vyro seifą, generolas atsakė bendromis frazėmis ir bandė dangstytis pasižadėjimu tylėti: „Dirbdamas bendrovėje „Budrus sakalas“ buvau pasirašęs sutartį, todėl negaliu atsakyti į šiuos klausimus.“

Bendrauti su žurnalistu nepanoro ir L.Lubienė. Per koncerno spaudos atstovę gavusi redakcijos klausimus „Achemos“ savininkė atsiuntė tarpininką, kad išsiaiškintų, ko reikėtų, kad nepasirodytų tokia publikacija.

Nuo komentarų susilaikė ir vyriausioji B.Lubio duktė Jūratė. Tai ji perdavusi per savo vyrą Romą Žadeiką.

Įpėdiniu įvardijo anūką

Po B.Lubio laidotuvių imta spėlioti, kas perims jo imperiją. Dažniausiai buvo minimas velionio anūkas A.Žadeika.

Šį jaunuolį pramonininkas po truputį tam ruošė – buvo išsiuntęs studijuoti į prestižinį universitetą Anglijoje, vėliau įdarbino bendrovėje „Klasco“, vieninteliam iš giminaičių padovanojo koncerno akcijų.

„Jis visą laiką savo įpėdiniu matė tiktai anūką.

Pamenu, iškvietė mane, pristatė savo anūką ir paprašė, kad aprodyčiau jam įmonę. Supratau, kad tai ir yra B.Lubio įpėdinis“, – sakė buvęs „Achemos“ technikos direktorius Vytautas Venckūnas.

Kad A.Žadeika taps paveldėtoju, neabejojo ir iki mirties su B.Lubiu artimai bendravusi jo vaikystės draugė Nijolė Lenktaitienė: „Jis sakydavo – aš viską paliksiu anūkui.“

„Bronius su anūku siejo labai dideles viltis. Savo pamaina jis tikrai pasirūpino. Tik palaukime ir patys viską pamatysime“, – po B.Lubio mirties kalbėjo daugiau kaip 50 metų su B.Lubiu draugavusi chemijos mokslų daktarė Domicelė Kitrienė.

Testamento niekas nerado

Bet greitai paaiškėjo, kad testamento nėra. Oficialaus, notaro patvirtinto testamento iš tiesų nebuvo, o vadinamojo naminio testamento, teisiškai turinčio beveik tokias pat galias, niekas nerado.

Taip L.Lubienė su savo dukra Viktorija tapo kontrolinio „Achemos“ grupės paketo savininke – joms atiteko 50,3 proc. akcijų.

Pramonininko dukrai J.Žadeikienei atiteko 11 procentų akcijų, o anūkai negavo nieko.

Apie varles, norėjusias pasiekti dangų

Nors dar nebuvo oficialiai patvirtintas B.Lubio palikimas, jo našlė Lyda greitai pasijuto koncerno savininke.

Nepraėjus nė dviem mėnesiams po B.Lubio mirties ji į „Achemos grupės“ būstinę Vilniuje pakvietė visų pagrindinių koncerno įmonių vadovus ir pareiškė, kad nuo šiol visiems vadovaus ji.

Per vieną susirinkimų našlė net visiems dalyviams papasakojo apie varles, norėjusias pasiekti dangų, – visos varlės nesėkmingai bandė pašokti iki dangaus, tačiau atsirado viena – pati mažiausia, kuri stryktelėjo ir pasiekė saulę.

Baigusi L.Lubienė žvilgtelėjo į susirinkusiuosius ir paklausė: „Ar supratote, ką norėjau pasakyti?“

Nuo to momento buvo visais būdais bandoma kuo labiau nuo įtakos koncernui atriboti artimiausius B.Lubio bendražygius ir ypač pirmosios jo šeimos atstovus.

Bendražygiams neliko vietos

Pirmasis žmogus, atleistas L.Lubienės iniciatyva, buvo koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė. Ši graži moteris buvo ne tik B.Lubio pavaldinė, bet ir draugė.

Kelerius pastaruosius metus prieš mirtį B.Lubys beveik niekada į oficialius renginius neimdavo savo žmonos, o kviesdavosi V.Dunauskienę. Gal todėl koncerne buvo imta kalbėti, kad juos sieja daug artimesni jausmai.

Atleistas buvo ir senas B.Lubio bendražygis – „Achemos“ generalinis direktorius J.Sirvydis.

Į jo pareigas buvo paskirtas L.Lubienės bičiulis Valdemaras Vareika, o seifus į namus išvežti padėjęs A.Laurinaitis tapo koncerno prezidentu, bet vėliau buvo išmestas į gatvę.

Iš koncerno valdybos nario pareigų buvo atšauktas ir B.Lubio žentas R.Žadeika.

Vėliau koncerno vadovybė dar kelis kartus keitėsi. L.Lubienė į savo aplinką pritraukdavo vis naujų žmonių, tačiau vėliau jų atsisakydavo.

Atleido ir komisarą

Netrukus po to, kai L.Lubienė apsiskelbė perimanti koncerno valdymą, su ja panoro susitikti daugelis įtakingiausių šalies verslininkų.

Koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus buvo vienas pirmųjų, pakvietęs pas save L.Lubienę.

Verslininkas parodė ant palangės pastatytą teleskopą. „Suradęs laisvą minutę žvalgausi pro teleskopą ir viską matau, kas vyksta jūsų kitoje upės pusėje esančioje būstinėje“, – pajuokavo D.Mockus.

Tačiau šie žodžiai turėjo ir paslėptą prasmę.

Kalbama, kad B.Lubys prieš mirtį sužinojo, jog „MG Baltic“ į „Achemos grupę“ buvo įterpęs savą žmogų, kuris rinko informaciją.

Šį šnipą demaskavo „Achemos“ koncerno saugos tarnybos vadovas, buvęs policijos generalinis komisaras Jonas Liaudanskas.

Po susitikimo su D.Mockumi garsioji našlė tuoj pat pasikvietė J.Liaudanską ir liepė per 15 minučių palikti koncerno patalpas.

Ištikimai B.Lubiui tarnavęs vyriškis taip ir nesuprato, kodėl yra atleidžiamas.

Buvo atleista ir daugiau saugos tarnybos darbuotojų. Vėliau vietoj jų buvo įdarbintas KGB Jonavos padalinio vadovu dirbęs Vladimiras Mažuolis ir kiti buvę KGB karininkai – ji pasitikėjo tik šios buvusios Sovietų Sąjungos represinės struktūros darbuotojais.

Bijojo būti nunuodyta

Pati L.Lubienė ėmė labai rūpintis savo saugumu. Kalbama, kad baiminantis dėl galimo nunuodijimo buvo nupirkta maisto produktų tikrinimo laboratorija.

Buvo sunaikinta ir visa B.Lubio surinkta brangių alkoholinių gėrimų kolekcija, esą į juos galėjo būti įpilta nuodų.

Šie ilgus metus kaupti brangūs gėrimai tiesiog buvo supilti į kriauklę. Jai taip pat pasirodė, kad jos namą puošianti granito apdaila skleidžia radiaciją, todėl buvo nurodyta ją pakeisti.

Pati L.Lubienė apsistatė asmens sargybiniais, už kurių paslaugas didžiules sumas mokėjo koncernui priklausanti bendrovė „Klasco“, o savo dukrą išvežė į Šveicariją, kur pati praleidžia daugiausia laiko.

Gelbėtojas – į valdybą

„Niekas nenorėjo jos išmesti iš verslo, bet ji neturi jokio supratimo apie koncerno valdymą, užtat ir vyksta tokie ne visai gražūs dalykai. O dabar viskas, kas ten vyksta, juda visiško žlugimo link. Atrodo, kad netolimoje ateityje koncernas išties sužlugs.

Manyčiau, kad tokį tikslą turi ir L.Lubienės patarėjai. Jie nori išvaikyti visus akcininkus, kurie turi savo nuomonę apie koncerno veiklą“, – žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ teigė buvęs „Achemos“ valdybos narys Geraldas Statulevičius.

Atrodo, kad šie žodžiai pildėsi. Prasidėjus chaosui koncerne nepatenkinti našlės elgesiu per teismus ją spausti ėmė ir smulkieji akcininkai.

Jiems net pavyko pasiekti, kad valdybos pirmininku bei laikinuoju koncerno vadovu būtų paskirtas J.Žadeikienės vyras Romas. Kalbama, kad šis sprendimas taip įsiutino L.Lubienę, jog ji net nusprendė išvaikyti valdybą.

Nors R.Žadeika buvo atleistas, smulkieji akcininkai toliau per teismus spaudė L.Lubienę.

Vienu metu mažai trūko, kad koncerno valdymą perimtų bankroto administratorius.

Teko greitai spręsti problemą, tačiau tam skubiai reikėjo nemažai grynųjų pinigų, kurių tuo metu L.Lubienė negalėjo paimti.

Tuomet pagalbos ranką padavė vienas didelę įtaką politikams turėjęs vienos organizacijos vadovas. Jis su keliais verslininkais susimetė pinigų ir problemą išsprendė.

Atsidėkodama už pagalbą L.Lubienė vyriškį įtraukė į koncerno valdybą, kur jam kas mėnesį buvo mokamas 9 tūkstančių eurų atlyginimas.

Pakvietė savo draugą

Patekęs į valdybą vyriškis įtikino, kad kovojant su smulkiaisiais akcininkais reikėtų pasitelkti gerą jo bičiulį – advokatą Gintarą Balčiūną.

Tačiau netrukus vyriškio įtaka ėmė mažėti, o jo dėka į L.Lubienės aplinką patekęs G.Balčiūnas išsikovojo vis didesnes simpatijas.

Nemalonumai prasidėjo, kai Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ pateikė eilinę sąskaitą už suvartotas dujas – skola sudarė apie 200 milijonų eurų.

Kai kurie B.Lubio aplinkai priklausę smulkieji koncerno akcininkai siūlė pasekti Lietuvos valstybės pavyzdžiu – dėl neteisingų kainų pateikti ieškinį tarptautiniam arbitražui.

Sutarė su „Gazprom“ vadovu

Bet L.Lubienė to daryti nepanoro. Buvo bandoma ieškoti kompromiso su „Gazprom“, tačiau surasti kontaktų buvo sudėtinga.

Gelbėti L.Lubienę tuomet ėmėsi kartą jai jau padėjęs naujasis valdybos narys – jis susisiekė su „Gazprom“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Aleksandru Medvedevu. Pastarasis sutiko derėtis, tačiau pareikalavo, kad į Maskvą atvyktų pati L.Lubienė.

Tačiau ji elgėsi labai keistai – iš pradžių atsisakė važiuoti į Maskvą, po to teigė nekelsianti kojos net į „Gazprom“ biurą Vienoje ir panoro susitikti prabangiame Austrijos sostinės restorane.

Kai šiaip ne taip pavyko suderinti susitikimo restorane datą ir laiką, L.Lubienė nepasirodė oro uoste ir net neatsiliepė telefonu.

„Achemos“ delegacijai – koncerno valdybos nariams Kasparui Jurgelioniui, Kęstučiui Balučiui ir teisininkui G.Balčiūnui teko skristi vieniems.

Pasirašė slaptą sutartį?

Tą 2014 metų gruodžio vakarą prabangiame Vienos viešbučio „Park Hyatt Vienna“ restorane juos pasitikęs A.Medvedevas tik pasišaipė.

Po kelių minučių jis pakilo nuo stalo pareiškęs, kad be pagrindinės akcininkės nėra ką kalbėti.

O būtent tada buvo galimybė išsiderėti gerokai palankesnes dujų kainas ne tik „Achemai“, bet ir Lietuvai.

Tačiau atrodo, kad vėliau L.Lubienė su G.Balčiūnu vis dėlto susitiko su „Gazprom“ vadovais.

Kai kuriais duomenimis, po šių susitikimų buvo pasirašytas slaptas protokolas, pagal kurį „Achema“ atsisako bet kokių pretenzijų „Gazprom“.

Kalbama, kad ši slapta sutartis buvo asmeniškai labai naudinga L.Lubienei, tačiau galėjo pakenkti ne tik smulkiųjų akcininkų, bet ir valstybės interesams.

Premjero lengvatų nepanoro

Tačiau dar labiau nesutarimai tarp tuomečių koncerno valdybos narių padidėjo, kai 2015 metų vasarą Konstitucinis teismas nusprendė, kad „Achema“ turi mokėti vadinamąjį dujų terminalo mokestį.

Tuomet esą valdybos nariams buvo duotas nurodymas surasti būdą, kaip to mokesčio nemokėti.

„Aš dėl to šnekėjau su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Visai išvengti terminalo mokesčių nepavyko, tačiau gavau garantijas, kad beveik pusę sumokėtų mokesčių bus galima susigrąžinti per kitas lengvatas“, – sakė vienas buvęs koncerno valdybos narys.

Jis tikėjosi padaręs didžiulį darbą, bet L.Lubienė tik pasišaipė ir pareiškė toliau neskubėsianti mokėti mokesčių valstybei.

Mokėti privertė teismas

Mokesčių ji nemokėjo, o tai daryti raginę valdybos nariai V.Sutkus, K.Jurgelionis ir K.Balutis neteko pareigų.

O šiame ginče L.Lubienę palaikęs G.Balčiūnas tapo naujuoju ir ypač įtakingu valdybos nariu.

„Achemai“ piktybiškai nemokant terminalo mokesčių, bendrovė „Amber Grid“ buvo priversta kreiptis į teismą.

Po daugiau kaip metus trukusio bylinėjimosi Apeliacinis teismas 2016 metų birželį įpareigojo sumokėti ne tik apie 20 milijonų eurų mokesčių, bet ir dar daugiau kaip pusantro milijono eurų delspinigių ir palūkanų.

Atsirado naujas favoritas?

Atleidus tris valdybos narius, kurie ragino sumokėti mokesčius valstybei, L.Lubienės favoritu tapo advokatas G.Balčiūnas, jau anksčiau pagarsėjęs dėl neaiškių sandorių su šešėliniais Rusijos verslininkais.

Tačiau kalbama, kad pastaruoju metu ir jo įtaka ima klibėti. Sklinda gandai, kad naujasis favoritas – daugiau kaip prieš metus jos vairuotoju tapęs vyriškis.

Kalbama, kad šio asmens sūnus – Simonas Girdzijauskas – ne be L.Lubienės valios tapo viso koncerno „Achemos grupė“ finansų ir ekonomikos direktoriumi, nors prieš tai finansus tvarkė tik picerijoje.

Knygas vežė deginti

Nors L.Lubienė iš vadovybės išvaikė beveik visus B.Lubio aplinkos žmones, ją vis dar erzino pirmoji jos mirusio vyro šeima. Atrodo, kad našlei norėjosi, jog jos gyvenime neliktų net B.Lubio šešėlio.

Praėjus vos keliems mėnesiams po B.Lubio mirties našlė iš didžiulės bibliotekos surinko knygas, kuriose buvo aprašoma jos vyro biografija, sukrovė jas į dėžes ir liepė sudeginti.

Moteriai netiko visos knygos, kuriose buvo aprašoma B.Lubio meilė savo dukrai Jūratei, – pasakojimai, kaip pirmosios žmonos paliktas gamyklos vadovas ją vienas užaugino, kaip valandų valandas dukra praleisdavo tėvo darbo kabinete.

Nepatiko ir aukštinama buvusio vyro meilė anūkams.

Knygų prikrautas saugos tarnybos „Budrus sakalas“ automobilis nuvyko į Jonavoje esančią bendrovę „Bikuva“. Darbininkams buvo liepta sudeginti visas knygas.

Degintojai šaukėsi pagalbos

Iš pradžių toks prašymas įmonės darbininkams pasirodė nesuprantamas. Jie paskambino į „Jonavos naujienų“ redakciją ir paprašė gelbėti knygas.

Pasirodo, kad buvo liepta deginti ne tik įvairių autorių apie B.Lubį parašytus, bet ir paties pramonininko kūrinius.

Darbininkams ypač buvo gaila B.Lubio 70-mečio proga išleisto fotoalbumo.

Šis ypač aukštos kokybės leidinys buvo graibstyte graibstomas, ypač Jonavoje.

Daugelis „Achemos“ darbuotojų svajojo įsigyti šį albumą, kuriame buvo įamžinta visa B.Lubio biografija, o tie, kuriems pavyko jį gauti, saugojo kaip savo akį.

Pristatė savo remtą knygą

Kai knygos apie B.Lubį buvo sudegintos, L.Lubienė pristatė savo lėšomis išleistą Stasio Vaitiekūno knygą „Bronislovas Lubys. Žmogus versle, politikoje, kultūroje“.

Šioje knygoje tik keliais žodžiais buvo užsiminta apie pirmąją B.Lubio šeimą ir anūkus.

O didžioji dalis knygos – apie sėkmingo verslininko ir buvusios „Azoto“ pamainos viršininkės, iš stačiatikių šeimos kilusios Lydos Fiodorovaitės, tapusios antrąja B.Lubio žmona, meilę.

Vieni verkė, kiti juokėsi

Knygos pristatymas buvo iškilmingas.

Skambant kamerinio orkestro muzikai L.Lubienė graudžiai pasakojo apie savo meilę vyrui.

„Mano žmogau, kodėl tu taip ilgai užsibuvai darbe, grįžk namo, aš tave labai myliu“, – angelišku balsu L.Lubienė suokė, kaip bendravo su vyru.

Jos pasakojimas buvo toks įtaigus, kad šios moters nepažinoję žmonės apsiverkė. Tačiau kamputyje susėdę seni B.Lubio bendražygiai tyliai kikeno.

Jie prisiminė, kaip žmona spardė savo vyro kabineto duris ir reikalavo nedelsiant grįžti namo.

Galutinai ryšius su velioniu sutuoktiniu L.Lubienė nutraukė praėjusį mėnesį.

Ruošiantis švęsti buvusio premjero gimimo 80 metų jubiliejų našlė pareiškė, kad uždaromas B.Lubio vardo paramos ir labdaros fondas, veikęs nuo pat jo mirties.

Visą tekstą skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.