Portalo lrytas.lt žurnalistės nusprendė pasisukioti po vaistažolėmis pakvipusį Gedimino prospektą.
Prie būrimų – eilės
Nors pats turgus atsidarė 10 val., dar gerą valandą prieš čia jau rinkosi ir buriavosi patys smalsiausi. Mes į turgų nukeliavome maždaug apie 11 valandą, tačiau žmonių čia jau buvo tiek, kad prie kai kurių palapinių net nebuvo įmanoma prieiti ir pasižiūrėti, kas siūloma.
Ir išties - viena tokių palapinių, kuri, ko gero, patraukia dažno praeinančio dėmesį – apkarstyta voratinkliais ir dideliais vorais, o jos viduje – dvi su didelėmis raganų kepurėmis sėdinčios moterys, ant spalvotų staltiesių pasidėjusios Taro kortas ir jau buriančios priešais atsisėdusioms moterims.
„Buriame iš kortų arba iš delno linijų. Pati būrimais užsiimu jau daugiau nei 30 metų. Burti išmokau iš savo močiutės, ji taip pat buvo būrėja, viskas yra perduodama karta iš kartos“, – sakė apie save daug pasakoti nenorėjusi būrėja Lijana.
Moteris neslėpė, kad nors žmonės yra smalsūs ir domisi būrimais, netrūksta ir tokių, kurie į tai žiūri skeptiškai: „Tačiau tokie žmonės paprastai iki mūsų net neprieina“, – sakė būrėja, už būrimą prašanti „kiek negaila“.
„Mes kalbame tik tai, ką matome, ką mums rodo kortos, ką jose perskaitome. Papasakojame apie praeitį, dabartį ir ateitį“, – kalbėjo Lijana, tačiau netrukus mūsų pokalbį nutraukė jau nebekantraujantis išsiburti atėjęs klientas.
Ir išties, panašu, kad kol su Lilija persimetėme vienu kitu žodžiu, už mūsų nugarų jau susidarė norinčiųjų išsiburti eilė.
Žolės gali ir pražudyti
Paėjėjus toliau dėmesį patraukia ir ant prekystalio stovintys baltai papuošti ir dailiai apnerti stiklainiai, kuriuose – tikriausios vaistažolės.
„Aš esu žolininkė ir tautodailininkė“, – iškart prisistatė Janina, duodama pauostyti vieną kitą stebuklingai kvepiantį stiklainį.
Kone visą gyvenimą su žolėmis dirbanti prekybininkė atvira, vaistažolės – ne vaikų žaidimai. Anot jos, žolės ne tik gydo ar paverčia mus gražesniais, sveikesniais, bet gali ir pražudyti.
„Jei užmigsite šalia invazinio augalo, pavyzdžiui, lubinų, galite ir neatsikelti. Tas pats ir su durnarope. Yra tokių augalų, sodo gėlių, pavyzdžiui, gaisrena, kurios sakai, kai patenka į kraują, gali ir pražudyti žmogų“, – nežaisti su tokiais dalykais ragino Janina ir tikino, kad būtent tam žolininkai ir reikalingi – pasakyti kaip ir kokias žoles galima vartoti.
Prekybininkė sakė turinti įvairiausių žolelių ir pati jas renkanti laukuose, soduose ir pievose, o visą savo patirtį sukaupusi iš savo močiutės pasakojimų ir pamokymų.
„Man būna, kad aš kartais vis dar susapnuoju vieną kitą močiutės posakį, bet žinoma, prie to prisidėjo ir mano domėjimasis, jau kažkur 25 metus tai darau“, – teigė vieną po kito vaistažolių stiklainį duodanti pauostyti Janina.
Tiesa, jos teigimu, pati populiariausia žolė dabar – meškinis česnakas.
„Jos pastaruoju metu prašo ir prašo. Tai lyg paprastas česnakas, tačiau turi 100 proc. didesnį poveikį. Ši žolė turi viską, ko tik žmogui reikia“, – atskleidė moteris.
Smilkalai – dvasioms atbaidyti
Einant per mugę dėmesį atkreipėme ir į vieną gan neįprastą prekę – lietuviškus smilkalus. Būtent tokiu užrašu padabintoje pavėsinėje prekeivis Giedrius siūlė įsigyti ne tik lietuviškų rankų darbo smilkalų, bet ir paties gamintų kvepalų.
Vyras pasakojo, kad smilkalus ir kvepalus gamina kartu su žmona, o šis amatas jos giminėje perduodamas iš kartos į kartą. „Jie yra iš žolių, o gaminimo metodika yra autentiška, mes atstovaujame tautiniam paveldui. Mano žmonos močiutė buvo paskutinė kitaunikė, šis žodis reiškia „nešti per tiltą“.
Tai reiškia, kad kai žmogus gimdavo arba mirdavo, būdavo daromi tam tikri ritualai, o ji buvo tas apeiginis žmogus“, – pasakojo Giedrius. Pasak prekeivio, jo karta yra jau devintoji, užsiimanti šiuo amatu, o ankstesnėse kartose buvo ir itin žymių žmonių, tokių kaip Vydūnas.
„Mano žmonos močiutės mama ir Vydūno mama buvo pusseserės“, – teigė vyriškis.
Tačiau patys populiariausi – pagaminti iš kadagio ir pelyno. „Jie naudojami atbaidyti dvasioms. Kai miršta žmogus, skirtinguose kampuose degami šie smilkalai, ir tokiu būdu yra atbaidoma, kad dvasios neužpultų mirštančiojo“, – pasakojo Giedrius.
Smilkalai gaminimui reikia celiuliozės ir žolelių. Kaip sakė juos gaminantis Giedrius, yra imamas pluoštas celiuliozės, žolelės susmulkinamos, suberiama juostelė, kuri po to susukama ir atrodė kaip pynutė. 25 tokių smilkalų ryšulėlis kainuoja Žolynų turguje kainuoja 4 eurus.
Aštuntą kartą turguje dalyvaujantis Giedrius taip pat prekiavo ir paties gamintais kvepalais, kainuojančiais tiek pat, kiek ir smilkalai. Jis sakė, kad nemažai žmonių domisi smilkalų savybėmis ir juos perka, nes jomis tiki. Tiesa, yra ir tokių, kurie lietuviškus smilkalus perka tik dėl skanaus kvapo.
Įspūdingi kūriniai – iš aistros nerti
Sunku nepastebėti spalvotomis sapnų gaudyklėmis mirgančio prekystalio. Už jo sėdi Dalia, kuri net ir mugės metu iš rankų nepaleidžia siūlo ir vąšelio. Moteris pati neria įvairiausių dydžių, raštų ir spalvų sapnų gaudykles.
Ant Dalios prekystalio sapnų gaudyklių – kokių tik nori. Yra ir mažų, kurias žmonės perka, dažniausiai, pasikabinti automobiliuose, yra ir itin didelių, o kai kurios net paverstos papuošalais, tokiais kaip pakabukai ant kaklo ar auskarai.
Didžiausia sapnų gaudyklė, kurios skersmuo 50 centimetrų, kainuoja apie 30 eurų, o mažiausia, populiariausia 4 eurus. Jas gaminanti moteris sakė, kad daugiausia laiko atima pats nunėrimas.
„Aš neriu greitai, tokią didelę per porą dienų galiu padaryti, bet labai priklauso nuo pasirinko rašto, ar kokį siūlą naudoji“, – sakė prekeivė. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo puslapį pavadintą „Nerti sapnai“ susikūrusi Dalia sakė, kad sapnų gaudykles yra gaminusi ir vaikams krikštynų proga. Tokiu atveju ji išneria gaudyklėje vaiko vardą, pagal tai ar vaikas berniukas, ar mergaitė, pritaiko spalvą.
„Giminės sakė, kad vaikas, gavęs dovanų sapnų gaudyklę, pirmą kartą išmiegojo visą naktį nepabudęs. Gal tai sutapimas, bet girdėti malonu“, – šypsojosi rankų darbo sapnų gaudyklėmis prekiaujanti moteris.
