Žmonių srautai užplūdo netikėtai
O tai, kad sezonas prasidėjo išties netikėtai anksti ir žmonių srautai užplūdo Palangą jai dar nespėjus pasiruošti, matyti vien praėjus per pagrindinę Jono Basanavičiaus gatvę. Vos ne ant kiekvieno restorano kabo plakatai, kuriuose skelbiama: ieškome darbuotojų.
Jų trūkumas akivaizdus: restoranams trūksta ne tik virėjų bei pagalbinio personalo, bet ir padavėjų, kurie nesuspėja aptarnauti poilsiautojų.
Paklaustas, ar darbuotojų trūksta dėl to, kad verslininkai nesitikėjo tokio miesto svečių kiekio, Š.Vaitkus sutiko ir svarstė, kad turistų kiekis galėjo būti dar didesnis.
„Aš tikiuosi, kad taip ir atsitiko. Tas žmonių srautas būtų buvęs dar didesnis, jei ne dviem savaitėms pratęsti mokslo metai. Tai stabdė atostogų procesą, nes tėvai nevažiavo prie jūros, kol vaikai ėjo į mokyklą. Bet nežiūrint į tai, darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje“, – situaciją komentavo jis.
Taip pat meras pridūrė, kad Palangos verslininkai nėra linkę skųstis, jie patys išsprendžia savo problemas.
Išskirtinis sezonas
Pasak Š.Vaitkaus, puikūs orai poilsiautojus į Palangą pradėjo kviesti dar balandžio mėnesį.
„Ankstyvas pavasaris ir geri orai iš tikrųjų suaktyvino kurorto svečių srautą. Poilsiautojų skaičiaus padidėjimą jau pradėjome jausti balandį. Viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų užimtumas jau tada matėsi, kad yra didesnis, o gegužės mėnuo apskritai buvo puikus. Galiu drąsiai pasakyti, kad dabar yra labai gerai“, – tikino meras.
Jis pasakojo dažnai pasikalbantis su verslininkais, kurie jam prisipažįsta: tokio pelningo laikotarpio neturėjo jau seniai.
„Aš kalbėjau su verslininkais, žmonėmis, kurie kuria turizmo produktą, tai jie man prisipažino, kad balandis ir gegužė buvo puikūs ir tokių gerų finansinių rezultatų nėra buvę jau apie 10-15 metų“, – džiaugėsi meras.
Jo įsitikinimu, Palangoje apskritai daugėja poilsiautojų nepriklausomai nuo orų: „Net ir praėjusieji metai, kai buvo labai prasti orai ir per visą vasarą buvo gal 20 dienų, per kurias buvo įmanoma nueiti į paplūdimį, buvo pelningi. Rezultatai pagal nakvynės surinktus skaičius ir mokesčius buvo geresni nei dar ankstesniais metais.“
Jam pritarė ir Palangos Turizmo ir informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, kurios teigimu, nors oficialūs skaičiai bus paskelbti tik metų pabaigoje, jau dabar yra matoma, kad poilsiautojų skaičius išties padidėjęs.
R.Kmitienės nuomone, dėl to „kalti“ ne tik orai: „Šiais metais mus itin lepina geri orai, tačiau turistai čia atvyksta ne tik dėl jų, bet ir dėl gražėjančio miesto ir paslaugų įvairovės.“
Sukritikavo Statistikos departamentą
Palangos meras skundėsi, kad apskritai Statistikos departamentas neobjektyviai skaičiuoja poilsiautojų srautus, kurie čia iš tiesų yra daug didesni.
„Verslininkai metų gale turi užpildyti deklaracijas, kiek pas juos buvo turistų. Tada jie tuos duomenis siunčia į Statistikos departamentą, kuris iškreipia duomenis neskaičiuodamas privataus apgyvendinimo sektoriaus. Turizmo įstatyme yra labai aiškiai pasakyta: jeigu asmuo, atvykęs į bet kokį miestą, išsinuomoja vietą ir nakvoja, jis jau yra turistas“, – piktinosi jis.
Š.Vaitkus pasakojo, kad privatus apgyvendinimo sektorius Palangoje sudaro 60 proc. viso apgyvendinimo sektoriaus, bet yra neįtraukiamas į oficialią statistiką: „Tada juokingai skamba, kai kiti kurortai pagal tuos duomenis sako, kad pas juos jau yra daugiau žmonių nei Palangoje.“
Šiemet jis paprašė Mokesčių inspekcijos apskaičiuoti tikslius duomenis, kiek pinigų surenka žmonės, kurie turi išsiėmę verslo liudijimus ir nuomoja kambarius bei gavo stulbinamus skaičius: iš viso buvo išimti 1387 verslo liudijimai ir jų metinė apyvarta sudarė beveik 13 mln. eur. vien per praėjusius metus. „Tai įsivaizduokite, kokie tai yra skaičiai, kurių neatsispindi jokia statistika“, – sakė jis.
Mero teigimu, buvo paskaičiuota, kad vien privačiame sektoriuje pernai buvo išnuomota apie 400 tūkst. nakvynių, kai, pasak Statistikos departamento, Palangoje pernai apsilankė tik 300 tūkst. poilsiautojų: „Tai yra visiškai iškreipti skaičiai, tiek poilsiautojų pas mus apsilanko per vieną savaitgalį.“
