Suskaičiavo mokytojus ir kiek jų reikia: „Gresia labai rimta problema“ Suskaičiavo mokytojus ir kiek jų reikia: „Gresia labai rimta problema“

Šiurpą kelia, kiek ką tik baigusių pedagogines studijas absolventų suka ne į mokyklą. Tarkim, 2010-2016 metais vos 13 proc. jaunųjų lituanistų įsidarbino mokykloje. Geriausias rodiklis – socialinių pedagogų, jų pagal specialybę įsidarbino 51 proc. Kaip rodo duomenys, tik kas šeštas ar septintas jaunas žmogus, įstojęs į pedagogines studijas, baigęs jas tampa mokytoju.

 MOSTA analitikai D.Jakštas ir G.Padvilikis apžvelgė esamą padėtį ir ateities scenarijus. Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 MOSTA analitikai D.Jakštas ir G.Padvilikis apžvelgė esamą padėtį ir ateities scenarijus. Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė ateities scenarijus: kiek reikės pedagogų ir kiek jų galimai turėsime. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 M.Ambrazo nuotr. 
 M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė esamą padėtį ir ateities scenarijus. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Padvilikis apžvelgė esamą padėtį ir ateities scenarijus. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 G.Jakštas, MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, mano, kad pedagogų poreikio prognozės bus naudingos aukštosioms mokykloms. <br> M.Ambrazo nuotr. 
  Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
  Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
  Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
  Diskusijoje dalyvavo ir švietimo ir mokslo viceministras G.Viliūnas. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Pristatytas pedagogų poreikio prognozės modelis. <br> M.Ambrazo nuotr. 
 Menkai absolventų eina dirbti į mokyklas. 
 Menkai absolventų eina dirbti į mokyklas. 
 Mokytojų reikės vis daugiau, tiesa, ne visų disciplinų. 
 Mokytojų reikės vis daugiau, tiesa, ne visų disciplinų. 
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Jun 28, 2018, 2:16 PM

Lietuvoje yra apie 50 tūkst. mokytojų. Jei jie visi dirbtų visu etatu, pedagogų gretos neišvengiamai retėtų. Kaip viena iš didžiausių grėsmių šiam sektoriui išskiriama tai, kad apie pusė jų – per 50 metų amžiaus, o po keliolikos metų jiems išeinant į pensiją ir augant vaikų skaičiui nebus kam dirbti mokykloje.

„Vyksta reformos, tačiau jų efektas sunkiai numatomas ir prognozuojamas. Reikia vertinti galimas pasekmes tiek prieš reformos įgyvendinimą, tiek po jos”, – sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Skaičiuoja pedagogų poreikį

MOSTA pristatė naują pedagogų poreikio skaičiavimo modelį. Jis įdiegiamas šiemet, kai startavo ir pedagogų rengimo permainos – nebelieka Lietuvos edukologijos universiteto, įkuriami trys centrai, kuriuose bus ruošiami mokytojai.

Kaip rodo pirmieji modelio rezultatai, labiausiai per artimiausius ketverius metus reikės pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų, mat auga tokio amžiaus vaikų skaičius, o ir prognozės palankios.

„Norint tapti pedagogu nederėtų rinktis pagal tai, kokio dalyko mokytojų paklausa didžiausia, derėtų rinktis pagal savo polinkius, tačiau artimiausius ketverius metus labiausiai trūks pradinių klasių mokytojų. Tarkim, 2018-aisiais jų poreikis – 248 mokytojai“, – sakė G.Jakštas.

Tokias studijas 2018 metais baigs 48 absolventai, tačiau, MOSTA prognozėmis, paremtomis ankstesnių metų duomenimis, į mokyklą eis dirbti vos 11.

Taip pat artimiausius ketverius metus reikės ikimokyklinio ugdymo pedagogų, tarkim, vien 2018-aisiais jų poreikis – 262 specialistai.

„Kyla banga – vaikų daugėja ikimokyklinio ugdymo segmente, ji pasiekė ir pradinį mokymą, o žvelgiant į tolimesnę perspektyvą matyti, kad iki 2027 metų ši banga bus apėmusi ir vidurinį ugdymą, tad reikės ir daugiau dalykininkų“, – prognozavo G.Jakštas.

Tarp itin paklausių specialistų – ir psichologai. Tai susiję su siekiamybe kiekvienoje mokykloje turėti tokį specialistą. Tačiau, įspėjo MOSTA atstovai, toks poreikis laikinas: psichologų dabar reikia daug, staigiai ir visoms mokyklos, tačiau, patenkinus poreikį, bumas atslūgs. Tad geriausia tiems, kurie jau šiandien yra įgiję šią profesiją.

2018-aisiais psichologų mokyklose reikės 159, o pasiūlos iš esmės nėra.

Vaikų daugės, mokytojų reikės daugiau

Nors bendras mokinių skaičius Lietuvoje vis dar mažėja (tai lemia aukštesnių klasių mokinių mažėjimas), vaikų iki 11 metų skaičius auga trejus metus. Tad numatoma, kad bendras mokinių skaičius Lietuvoje per ketverius metus išaugs apie 10 proc.

„Augant mokinių skaičiui, mokytojų taip pat reikės daugiau“, – sakė G.Jakštas.

Tiesa, nuo 2012 m. universitetuose I pakopos (bakalauro) studijose parengiamų pedagogų skaičius sumažėjo beveik tris kartus.

Kaip rodo MOSTA duomenys, jaunesni mokytojai vidutiniškai turi mažiau kontaktinių valandų (pamokų) nei labiau patyrę. Valandų skaičius pradeda mažėti pedagogams nuo 50 metų. Daugiau valandų turi moterys mokytojos ir miestų mokytojai.

Didžiausias kontaktinių valandų (pamokų) vidurkis tenka istorijos, matematikos, biologijos, anglų kalbos ir geografijos mokytojams.

– Dabartinis mokytojų skaičius ir jų sudėtis pagal amžių yra problema? - lrytas.lt paklausė G.Jakšto. 

– Tai ne problema, o iššūkis, su kuriuo arba reikia susidoroti, arba ateityje tai virs labai didele problema. Didelė dalis mokytojų yra arti pensinio amžiaus, beveik pusė jų – per 50 metų.

Lietuva šiuo atžvilgiu tarp Europos lyderių. Mus pralenkiančios Graikija, Italija, Estija šią problemą bando spręsti didindamos pensinį amžių.

Šis metodas mums galėtų būti planas B. Man atrodo, mums geriausia išeitis užtikrinti, kad bus parengta pakankamai mokytojų, kurie galės pakeisti išeinančiuosius į pensiją.

Kai dabartiniai penkiasdešimtmečiai pradės vienu metu išeiti į pensiją, kils didžiulė problema, kai galimai trūks kelių tūkstančių pedagogų, o jų parengti greitai nepavyks. Todėl derėtų laipsniškai skatinti galbūt į pensiją išeiti ir anksčiau. Taip atlaisvinti vietas, kad į pedagogų rinką integruotųsi dabar baigiantieji studijas.

Beje, Lietuvoje sulaukęs pensinio amžiaus pirmais metais iš darbo išeina tik kas penktas mokytojas.

Kai kuriems specialistams dabar nėra laisvų darbo vietų, bet per ateinančius dešimt metų teks pakeisti pusę esamų mokytojų, tas keitimas turėtų vykti etapais.

Mes atsiliekame ir pagal mokinių skaičių, tenkančių vienam mokytojui.

Kai kuriose šalyse klasės yra didelės, bet ten mokytojai turi asistentų, yra, kur klasės mažos. Mokytojų poreikį galima valdyti darant efektyvesnį mokyklų tinklą. Pas mus yra labai smulkių mokyklų, kur yra jungtinės klasės, kai kartu mokosi ir penktokai, ir šeštokai. Tai galima spręsti naudojant pavėžėjimo paslaugą iki kitos mokyklos. Taip mažinant ir socialinę, ekonominę atskirtį. Tvarkant mokyklų tinklą galima išpręsti ne vieną problemą. Tačiau drauge privalu rūpintis ir pedagogų rengimu.

– Kaip sakėte pristatydamas naująjį pedagogų poreikio skaičiavimo modelį, 2010-2016 metais baigusieji pedagogines studijas retai ėjo dirbti į mokyklas. Tuo periodu pradėtas taikyti motyvacinis testas. Jis nepasiteisino?

– Nežinau, ar motyvacinis testas, bet kažkas tikrai nesuveikė. Galbūt tai planavimo problema, kai krepšelių skaičius būdavo paskirstomas visai pedagogikos krypčiai, o ne atskiriems dalykams. Tad didelė dalis studijuodavo kūno kultūrą, šokius, o dalykininkų, kurių trūkdavo, galima sakyti, nebūdavo ruošiama. Arba ruošiami gretutinėse studijose. Tad būdavo paruošiama daug pedagogų, tačiau ne tų, kurių reikia.

Tarkim, pernai buvo paruošti 244 kūno kultūros mokytojai, o iš jų mokytojais įsidarbino vos dešimt.

Pernai buvo bandoma priėmimą rengti į atskiras studijų programas, o ne į kryptį, tačiau susidurta su problema, kad nepavyksta pritraukti stojančiųjų į matematiką, fiziką, chemiją. Jie tiesiog neateina studijuoti, nes tai nepatraukli profesija, nesitiki įsidarbinti ir pakankamai uždirbti.

– Kalbėdamas apie motyvacines priemones paminėjote atlyginimą. Tarkim, žmogus nori būti mokytoju, bet renkasi dirbti ką kita, nes ten uždirba daugiau. Pasvarstėte, kad galbūt gaudamas tiek pat mokykloje, jis joje ir dirbtų. Vis dėlto pinigai – pagrindinis elementas, ir algos pakėlimas suveiktų?

– Reikėtų atlikti atskirą tyrimą, ar suveiktų. Reikėtų išanalizuoti, kur nueina pedagoginį išsilavinimą įgiję žmonės ir kiek uždirba. Jei jie dirbdami kitokį darbą uždirba mažiau nei mokytojai, tai greičiausia ne dėl pinigų jie ten nuėjo, turbūt tiesiog nepatiko mokytojo darbas. O jei uždirba daugiau, galima būtų apklausti, ar uždirbdami tiek pat pasiryžtų būti mokytojais.

Žinant mūsų iki šiol buvusią pedagogų užmokesčio sistemą, kai beveik visos dedamosios orientuotos į patirtį, kai didesnis atlygis gaunamas už stažą ir kategoriją, o kategorijos negali įgyti neturėdamas stažo, akivaizdu, kad naujai atėjusiam mokytojui sąlygos nebuvo pačios palankiausios. Gal dabar diegiamos reformos bus jiems palankesnės.

Galės įvertinti, ar paklausu būti mokytoju

Pedagogų poreikio skaičiavimo sistemos tikslas – gerinti balansą tarp aukštųjų mokyklų rengiamų pedagogų bei darbo vietų skaičiaus. Anot MOSTA atstovo Gintauto Jakšto, šį modelį būtina taikyti rengiantis priėmimui. Naujasis modelis turėtų atskleisti, kiek reikėtų mokytojų, kokių pedagogų reikia rengti, kaip juos rengti, kad būtų pasiektas didžiausias efektas.

„Galėtų ir pačios aukštosios mokyklos, matydamos poreikį, keisti savo planus. O ir vaikai bei tėvai galėtų spręsti, ar verta stoti į pedagogiką, ar ateityje tai bus paklausu“, – pabrėžė MOSTA specialistas.

Šis modelis grindžiamas registrų duomenimis: mokinių skaičiumi, pedagogų skaičiumi, prognozėmis, mokytoju krūvio dydžiu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.