Dveji metai po referendumo dėl „Brexit“: ekonomikos nuosmukis ir bėgantys verslininkai

Praėjo jau dveji metai po to, kai britai balsavo už Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), tačiau keturis dešimtmečius trukusios draugystės dramatiško nutraukimo pasekmės vis dar svarstomos kasdien.

Naujausio įspėjimo britai sulaukė iš Tarptautinės aviacijos kompanijos „Airbus“, kuri patvirtino, kad ji gali būti priversta palikti šalį, jeigu Didžioji Britanija paliktų ES be atitinkamų sandorių dėl prekybos susitarimų.

Neseniai buvo patvirtinta, kad „Brexit“ įsigalios 2019-ųjų kovo mėnesį. Portalas CNN apžvelgė, kas iki šiol keitėsi šalyje nuo 2016 metų birželio 23 dienos, kuomet buvo paskelbti lemiamojo referendumo rezultatai.

Banko „Berenberg” ekonomistai apskaičiavo, kad nuo 2016-ųjų trečiojo ketvirčio, kuomet įvyko referendumas dėl pasitraukimo iš ES, iki 2018-ųjų pirmojo ketvirčio JK ekonomika prarado iki 35 mlrd. svarų (46 mlrd. JAV dolerių).

„Per pastaruosius dvejus metus daugelis pažengusių pasaulio šalių parodė, kad egzistuoja preliminarūs požymiai, kad pagaliau pabėgome nuo Lehmano amžiaus (tai buvo didžiausias bankrotas JAV istorijoje, viena iš 2008-ųjų pasaulinės krizės priežasčių – red. past.) ir ekonomikos augimas pagerėjo. Dėl „Brexit“ tas augimas gerokai sušvelnėjo“, – teigė banko vyresnysis ekonomistas Kallumas Pickeringis.

Vienas iš „Brexit“ padarinių – svaro nuvertėjimas, dėl kurio padidėjo infliacija ir sumažėjo vartojimo išlaidos, kurios ir buvo pagrindinis Didžiosios Britanijos ekonomikos augimo variklis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas padidėjo tik 0,1 proc., o statybos ir gamybos apimtys sumažėjo.

Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas tikisi, kad antrojo ketvirčio augimas bus šiek tiek didesnis – 0,2 procento.

Be to, Didžiosios Britanijos prekybos rūmai prognozuoja, kad šiais metais šalies metinis ekonomikos augimas bus silpniausias nuo pat 2009 metų, kai visame pasaulyje buvo gili ekonominė krizė.

„Verslo investicijos sulėtėjo, o tai susiję su neapibrėžtumu ir silpnėjančios ekonomikos prognozėmis“, – svarstė vyriausiasis JK ekonomistas Elas Selfinas.

Visgi nedarbo lygis per pastaruosius dešimtmečius šalyje yra žemiausias nepaisant „Brexit“ neužtikrintumo.

Tačiau pažvelgus į situaciją iš arčiau, pasimato kita blogybė: dėl infliacijos darbuotojų atlyginimai mažėjo jau kelis metus ir tik pastaruoju metu pradėjo šiek tiek augti.

„Dėl esamo neapibrėžtumo darbdaviai nenori įsipareigoti mokėti didesnius atlyginimus, nes jie nėra įsitikinę, kokia ateitis be ES jų laukia“, – komentavo E.Selfinas.

Žinoma, ekonomika vis dar kuria šalyje darbo vietas, tačiau daug lėčiau nei anksčiau.

Nacionalinės statistikos departamento duomenys rodo, kad per pirmuosius metus po referendumo buvo sukurta 451 tūkst. naujų darbo vietų, bet per kitus devynis mėnesius – vos 112 tūkstančių.

Po referendumo nebeliko daugiau kaip 70 tūkst. mažmeninės prekybos darbo vietų, o nuostolių tempas praėjusiais metais dar labiau pagreitėjo. Panaši situacija ir su statybų verslu – praėjusiais metais statybų sektoriuje darbo vietų skaičius krito net 17 tūkstančių.

Kompanija „Airbus“ baiminasi, kad Didžioji Britanija gali palikti ES nesusitarusi bent laikinai laikytis bloko bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Kaip ir daugeliui kompanijų, aviacijos bendrovei dar reikia sureguliuoti sudėtingą keleivių pristatymo grandinę.

Kompanija reikalavo skubiai išsklaidyti visus neaiškumus.

„Turime apsaugoti savo darbuotojus, mūsų klientus ir mūsų akcininkus, o dabartinėje situacijoje negalime to padaryti“, – BBC radijuje skundėsi komercinių orlaivių vyriausiasis operatyvinis pareigūnas Tomas Williamsas.

Britanijos vyriausybė dar nesutinka su pateiktu pasiūlymu, kaip išvengti muitinės tikrinimų naujojoje JK ir ES sienoje.

Verslo lyderiai įspėja apie baisias pasekmes gamintojams, ypač automobilių sektoriaus.

„Yra tikimybė, kad automobilių pramonė JK susidurs su išnykimu, jeigu po „Brexit“ nebus susitarta dėl muitų sąjungos“, – įspėjo britų Pramonės konfederacijos prezidentas Paulius Drechsleris.

Po „Brexit“ įmonėms, sveikatos priežiūros tarnyboms ir ūkiams taip pat sunku užpildyti tuščias darbo vietas, nes mažiau ES piliečių atvyksta į JK dirbti.

Ironiška, bet „Brexit“ balsavime pagrindinė problema ir buvo imigracija.

JK ministrė pirmininkė Theresa May tuomet žadėjo sumažinti į Didžiąją Britaniją atvykstančių žmonių skaičių, o JK gyvenančių europiečių teisės buvo pagrindinė kliūtis derybose su Briuseliu.

Nors JK imigracijos taisyklės dar nepasikeitė, europarlamentarų, atvykstančių į Didžiąją Britaniją po referendumo, smarkiai sumažėjo.