Moteris prie sunkiasvorės technikos vairo: Skandinavijoje – įprasta, Lietuvoje – dar ne

Daugybėje užsienio šalių savaime suprantamas dalykas, kad moteris gali imtis tradiciškai vyriškais laikomų darbų ir juos atlikti itin kruopščiai, kokybiškai.

 Moterys Lietuvoje labiau įsivaizduojamos kaip dirbančios darbą biure. Vis dėlto, anot profesinio mokymo ekspertų, jos gali sėkmingai būti tiek statybų vadovėmis, tiek mechanizacijos operatorėmis.<br> 123rf.com nuotr.
 Moterys Lietuvoje labiau įsivaizduojamos kaip dirbančios darbą biure. Vis dėlto, anot profesinio mokymo ekspertų, jos gali sėkmingai būti tiek statybų vadovėmis, tiek mechanizacijos operatorėmis.<br> 123rf.com nuotr.
 Andrius Sipkinas.<br> Igorio Petino nuotr.
 Andrius Sipkinas.<br> Igorio Petino nuotr.
 Edgaras Banevičius.
 Edgaras Banevičius.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 5, 2018, 10:59 AM, atnaujinta Jul 5, 2018, 12:09 PM

Ši tendencija tapo ypač ryški Skandinavijos regiono valstybėse, kur abiejų lyčių atstovai drąsiai imasi įprastai moterims ar vyrams priskiriamų atsakomybių.

Pavyzdžiui, Švedijoje dar 1974 metais buvo pristatyta idėja abiem partneriams dalytis tėvystės atostogomis. Šiandien abu tėvai turi teisę į 480 dienų trukmės tėvystės atostogas, gaunant apie 80 proc. atlyginimo dydžio mėnesio išmoką.

Vadinamieji latte tėčiai (angl. – latte dads) tapo nieko nebestebinanti reikšmingą kasdienį darbą dirbančia visuomenės dalimi. Taip pat natūraliai priimamos anksčiau į darbo rinką sugrįžtančios mamos.

Nieko nuostabaus, jog Švedijoje susiklosčiusios lyčių lygybės tradicijos, kultūrinis mentalitetas aiškiai atsispindi ir profesijos krypčių pasirinkimuose. Moterys neretai sutinkamos statybų, kelių tiesimo įmonėse, pozicijose, kurios reikalauja tik vyrams paprastai priskiriamų gebėjimų.

Mūsų šalyje šios tendencijos dar kaip reikiant neįsisuko – tiek kalbant apie vaiko auginimo atostogas pasirenkančių mamų dominavimą, tiek apie specialybes.

Apie patirtį Švedijoje ir kitokį požiūrį į kolegę moterį ir mechanizatoriaus specialybės paklausą kalbamės su AB „Kauno tiltai“ darbų vadovu Edgaru Banevičiumi ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro Statybų technologijų skyriaus vadovu, mechanizacijos profesijos mokytoju Andriumi Šipkinu.

„Kauno tiltų“ darbų vadovas E.Banevičius, vykdęs projektą Švedijoje, teigia, jog kitaip nei mūsų šalyje ten visuomenė atliekamų darbų nepriskiria kuriai nors konkrečiai lyčiai. Jis pastebi, kad lyčių lygybė yra apskritai nekvestionuojama jokioje srityje, darbo pozicijų – taip pat: „Švedijoje visi žmonės yra lygūs ir tas lygiavertiškumas tarsi duotybė. Jie nesvarsto ir nesistebi tokiais dalykais kaip, pavyzdžiui, moteris, valdanti ekskavatorių ar moteris geležinkelininkė“.

Nuvykusiems darbuotis į svečią šalį lietuviams kone trečdalį visų mechanizatorių sudarančios moterys iš pradžių kėlė nuostabą. O po kelių mėnesių kolektyvas jau buvo įpratęs savo gretose regėti puikiai kelių tiesimo darbuose besisukančias švedes. Tai, kad Švedijoje moterys drąsiai renkasi įprastai vyrams priskiriamus darbus, liudija ir faktas, jog ir pas kitus rangovus E.Banevičius dažnai matydavo moterų – ir mechanizmus vairuojančių, ir kūjais mojuojančių.

E.Banevičius taip pat pastebi, jog moterys specialistės turi nemažai profesinių pranašumų: „Pasak mums tiekusios savivarčius bei kitą statybos techniką transporto įmonės vadybininko, mechanizatorės moterys labiau saugo techniką, o tai matyti pagal eksploatacijos ir remonto kaštus“.

Pašnekovas pažymėjo, jog dažnai pasitaiko, kad moterys mechanizatorės joms pavestus darbus ir atlieka kruopščiau nei vyrai: „Kartą yra tekę ir sugėdinti saviškį vairuotoją, kuris nemokėjo atbulas važiuoti prisikabinęs tralą, o švedės merginos be jokių klaidų ir užtikrintai tą darė su dar sudėtingesniais priekabų junginiais.

Švedės mechanizatorės, nepaisant darbo specifikos, skleidė moterišką žavesį, kuriam lietuvaičiai irgi nebuvo abejingi.

„Pirmomis bendro darbo su skandinavėmis dienomis mūsiškiai stebėdavosi išvydę į objektą atvykusias 30-35 metų moteris. Pavyzdžiui, dirbti su žavia ekskavatoriaus vairuotoja Linėja vyrai veržėsi net nepaisydami kalbos barjero“, – juokėsi E.Banevičius.

Mechanizatoriaus specialybės poreikis – didžiulis, susidomėjimas – menkas

Šiandien šalies kelininkai vieningai sutinka, kad kvalifikuotos darbo jėgos stygius pasiekė piką – itin sunku rasti kokybiškai mechanizmus valdantį specialistą, darbo rinkoje vyrauja ryškus šios profesijos atstovų trūkumas, atlikti tokiems darbams ryžtamasi vežtis užsieniečius.

Tačiau dar viena problema – sudėtingas pamainos ruošimo klausimas. Rinkoje pastebimas šių specialybių profesionalių darbuotojų senėjimas. Ateityje įmonėms tai neišvengiamai kels didelį galvos skausmą, siekiant įgyvendinti projektus laiku ir kokybiškai. Anot Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro Statybų technologijų skyriaus vadovo, mechanizacijos profesijos mokytojo A.Šipkino, kelių tiesimo, statybos ir įvairių žemės statinių įrengimo bei priežiūros darbų apimtys Lietuvoje nuolat didėja.

Pašnekovas pabrėžia, kad kaip ir daugelyje sričių, taip ir kelių tiesimo technika pasižymi sparčiu tobulėjimu, moderniųjų technologijų, padedančių darbus atlikti greičiau ir tiksliau, integravimu.

„Siekiant užtikrinti darbų kokybę ir efektyvų įgyvendinimą pasitelkiama įvairi sudėtinga technika – traktoriai ir traktoriniai agregatai, ekskavatoriai, krautuvai, buldozeriai, skreperiai, volai, greideriai. Ši technika skiriasi savo konstrukcija ir atliekamų darbų technologijomis, o nuolatinis savaeigių mašinų gamintojų progresas bei rinkos tendencijos įpareigoja dirbti su moderniomis bei pažangiomis savaeigėmis mašinomis“, – sakė A.Šipkinas.

Nors mechanizatoriaus specialybė reikalauja atitinkamų žinių, nuoseklaus praktinių įgūdžių kaupimo ir taikymo ji yra labai reikalinga, todėl šiandien ši specialybė nepelnytai pamiršta ir deramai neįvertinta.

Didžiulis atotrūkis tarp poreikio ir realios pasiūlos pastūmėjo susitelkti skirtingas interesų šalis, kurioms yra aktualu spręsti šią problemą nedelsiant.

Siekiant populiarinti bei atgaivinti kelių statybos mašinų operatorių profesiją akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ ir viešoji įstaiga Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras glaudžiai bendradarbiaudami sukūrė aktualią rinkos poreikius atitinkančią mokymo programą ir planuoja ją įgyvendinti pritraukiant potencialius šios profesijos būsimus darbuotojus.

Į šį procesą įsitraukė ir darbo biržos atstovai, ieškantiesiems darbo pristatydami bei populiarindami statybos mašinų operatoriaus profesiją.

A.Šipkinas pabrėžia, kad kaip ir kiekvienai profesijai, taip ir būsimam kelių statybos mašinų operatoriui pravartu žinoti, kokios savybės padės sėkmingai išmokti šios specialybės: „Būsimieji mechanizmų valdytojai žino žemės darbų vykdymo principus, išmano savaeigių mašinų sandarą, kaip jas tinkamai eksploatuoti ir valdyti. Rengiame mechanizatorius, kurie geba saugiai, tinkamai, efektyviai ir kokybiškai vykdyti kelių tiesimo, statybos ir įvairių žemės statinių priežiūros darbus savaeigėmis mašinomis“. Ne mažiau reikšmingos ir asmeninės savybės, padedančios specialistui matyti savo atsakomybę bei tinkamai atlikti užduotis.

„Svarbu ne tik gebėti objektyviai ir greitai reaguoti į pateiktas darbo užduotis, jas tinkamai, kokybiškai įgyvendinti. Ne mažiau aktualu, kad specialistai lengvai bendrautų su darbų vadovais bei užsakovais, būtų motyvuoti nuolat tobulėti, siekti kokybiško rezultato, pasižymėtų punktualumu. Šiandien, kai geras mechanizatorius laukiamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių objektuose, kelius tarptautinei patirčiai atveria ir užsienio kalbų mokėjimas“, – sako A.Šipkinas.

Moterys Lietuvoje labiau įsivaizduojamos kaip dirbančios darbą biure. Vis dėlto, anot profesinio mokymo ekspertų, jos gali sėkmingai būti tiek statybų vadovėmis, tiek mechanizacijos operatorėmis. Todėl rinktis mechanizatoriaus ar ekskavatorininko specialybę kviečiamos ir merginos. Šių profesijų darbuotojus Lietuvoje ruošia profesinio mokymo centrai ir mokyklos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.