Baldų gamintojai grąžino į marias kurėną

SBA koncerno baldų įmonės „Germanika“ darbuotojai padarė tai, ko dar niekam nebuvo pavykę, – pagal senus brėžinius atkūrė ir nuleido į vandenį senovinę Kuršių marių burvaltę kurėną.

 Šilutės rajone veikiančios baldų gamybos įmonės „Germanika“ darbuotojai į Kuršių marias išplukdė pagal senovinę graviūrą atkurtą istorinę burvaltę kurėną.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šilutės rajone veikiančios baldų gamybos įmonės „Germanika“ darbuotojai į Kuršių marias išplukdė pagal senovinę graviūrą atkurtą istorinę burvaltę kurėną.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Įdomaus socialinio projekto „Ko negali vienas – gali komanda“ dalyviai ir rėmėjai iškilmingai palydėti į pirmąją kelionę kurėnu Kintų įlankoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Įdomaus socialinio projekto „Ko negali vienas – gali komanda“ dalyviai ir rėmėjai iškilmingai palydėti į pirmąją kelionę kurėnu Kintų įlankoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 16, 2018, 9:17 AM, atnaujinta Jul 16, 2018, 9:17 AM

Socialinis projektas „Ko negali vienas – gali komanda“ juos įkvėpė tokį laivą pastatyti aukojant savo laisvalaikį.

Šilutės rajone veikiančios vienos moderniausių šalies baldų gamybos įmonių „Germanika“ darbuotojai atkūrė ne bet kokį, o išnykusį tradicinį plokščiadugnį Kuršių marių laivą – tokiais čia kadaise naudojosi žuvų supirkėjai (fišmasteriai). Senovinį kurėną savanoriai statė savo noru, pasilikę įmonėje po darbo.

Pastatė senovinį laivą

Persikūniję į laivadirbius baldininkai per keturis mėnesius išsprendė visus galvosūkius, pastatytą aštuonių metrų ilgio medinį laivą atgabeno prie Kuršių marių ir iškilmingai nuleido į vandenį vaizdingoje Kintų įlankoje. Prieš tai kurėnas buvo pašventintas pagal šimtametes Kuršių marių žvejų tradicijas.

Neįprastame socialiniame projekte „Ko negali vienas – gali komanda“ dalyvavo daugiau kaip 300 baldininkų ir jų šeimų narių. Kuršių mariose kurėną išbandžiusi įgula patikino, kad laivas yra sandarus, patikimai suręstas, stiebas nebraška, iškėlus burę juo galima leistis ir į tolimesnes keliones.

„Germanikos“ vardu pavadintu laivu baldininkai ketina plaukioti po Kuršių marias, kurias anksčiau raižydavo dešimtys didelių ir mažų kurėnų. „Laivus jau galime statyti, dabar reikia išmokti buriuoti“, – šypsojosi statytojų komandai vadovavęs „Germanikos“ operatorius Daivaras Gruzdovas.

Bortai apšlakstyti alumi

Šilutės baldininkai sugebėjo ne tik atkurti unikalų istorinį laivą, bet ir atgaivino šimtmečiais gyvavusius, tik jau užmirštus Kuršių marių žvejų kaimų ritualus, kokių būta senais laikais nuleidžiant į vandenį naujas burvaltes. Pirmiausia kurėno stiebe buvo iškelta originali vėjarodė – pagal ją kurėną mariose galima atskirti iš tolo. Burvaltės bortai apšlakstyti alumi. Seniausias pamario žvejys Remigijus Rimkus naujo laivo šonus dar apibarstė ir druska. Denio antstatą, ragus, stiebą šventintojai išplakė šermukšnių šakomis, kad prie kurėno nesiartintų piktosios dvasios. Anksčiau plaukdami į marias žvejai įsimesdavo ir nendrių ryšulių – tokios gelbėjimo priemonės jiems padėdavo išsilaikyti ant vandens, jeigu vėjas ir bangos apversdavo burvaltes.

Pirmoji „Germanikos“ įgula papuošta šermukšnių vainikais, pavaišinta rugine duona, trupiniai sumesti į vandenį dievybėms pamaloninti. Vyrams prisakyta išplaukus į Kuršių marių platybes šakelį alaus išlieti ir Bangpūčiui – to nepadarius tikėtis gerų orų ir palankaus vėjo neverta.

Dievybių Kuršmarėse knibždėte knibžda, tad įgulai į kišenes dar prikimšta ir česnakų – jų kvapas geriausiai atbaido nuo burvalčių Kintų ir Drevernos nendrynuose nuo seniausių laikų tūnantį kipšą, kuris klaidina žvejus, graibsto iš tinklų laimikį, krečia visokiausias išdaigas.

Kurėnas išskleidė bures

Po visų apeigų ir užkalbėjimų perkirtus lyną vyrų komanda plokščiadugnį laivą medinių lentų taku nuritino į vandenį. Kintų įlankos pakrantės seklios, tad įgulai teko įsiręžus sunkų kurėną pusšimtį metrų stumti iki gilesnių vandenų.

Mariose „Germaniką“ pasitiko giminaičiai – didžioji Lietuvos jūrų muziejaus burvaltė, iš kito kranto atplaukęs Nidos tautodailininko Eduardo Jonušo atkurtas pirmasis kurėnas „Kuršis“, reisinė burvaltė „Dreverna“, kiti senoviniai laivai. Pamario kultūros ir laivadirbystės paveldo puoselėtojai baldininkų kurėną priėmė į savo šeimą.

Toliau nuo kranto, pasigavusi palankų vėją, „Germanikos“ laivo įgula, kurioje buvo ir SBA koncerno prezidentas Arūnas Martinkevičius, žinojo, ką daryti, – išskleidęs baltasparnę burę kurėnas eikliai sliuogė marių paviršiumi.

„Kai burines valtis pakeitė motoriniai laivai, liko tik prisiminimai ir ilgesys. O juk marios be kurėnų – kaip žmogus be sielos. Todėl Sakūtėlių kaime įsikūrę baldžiai ir nusprendė atkurti vieną iš istorinių laivų“, – pasakojo „Germanikos“ direktorius Rolandas Baltuonis.

Idėja uždegė ir sutelkė

„Germanikos“ baldžiai viską darė patys savo rankomis – ruošė medieną, tašė, obliavo, dervavo, pjovė, impregnavo, žymėjo ir jungė lentas, montavo ragus ir špantus, gamino įvairias denio konstrukcijos detales, lentoms lenkti pasigamino specialią krosnį.

Talkininkų toli ieškoti nereikėjo – kurėną statė ir įmonės darbuotojų šeimų nariai.

Dar viena priežastis, paskatinusi darbuotojus dalyvauti akcijoje „Ko negali vienas – gali komanda“, – noras sutvirtinti socialinius saitus, kurti įmonėje palankų psichologinį mikroklimatą. Visi prie kurėno statybos prisidėję žmonės, net arbatą talkininkams virusios moterys, pasijuto kaip vienos šeimos nariai.

Germanika“ veikia kaimo vietovėje, žmonės čia suvažiuoja dirbti iš aplinkinių rajonų, o paskui išsiskirsto. Įmonės vadovai iš pradžių nesitikėjo, kad baldininkai noriai įsitrauks į projektą.

Paaiškėjo, kad juos gali suvienyti ne tik darbas, užduotys, bet ir prasminga uždeganti socialinė idėja.

Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse nuleistas į vandenį istorinis laivas – „Germanikos“ darbuotojų dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Tikiuosi, kad visi, prisidėję prie šio projekto, neapleis nei Kuršių marių, nei Lietuvos – mediniais laivais plaukioja stiprūs, tvirtos dvasios, savo gimtinę, jos kultūros paveldą mylintys ir gerbiantys žmonės“, – kalbėjo R.Baltuonis.

Ir darbo įrankis, ir būstas

Plokščiadugniu „Germanikos“ kurėnu vienu metu gali plaukti dešimties žmonių įgula. Vasarą jis stovės Kintų uostelio prieplaukoje, o kitais metų laikais bus saugomas įmonės teritorijoje.

„Reikalavimai baldams ir mediniams laivams yra vienodi – saugumas ir kokybė. Tik gaminant baldus dar įmanoma milimetro dalių paklaida, o kurėnų statytojai tokios prabangos sau leisti negali – visas lentas reikia sujungti be mažiausių tarpų“, – įgytomis žiniomis dalijosi D.Gruzdovas.

Kurėnuose žvejai įsirengdavo ugniakurus, plukdydavo jais į turgavietes sugautą laimikį, kraudavo šieną. Šie nepanašūs į kitas burvaltes laivai jiems buvo ne tik žvejybos ir susisiekimo priemonė, bet ir būstas ant vandens. Išnykus kurėnams nebeliko ir juos statyti mokančių meistrų.

Pastaruoju metu laivadirbystė pamaryje atgimsta – atsiranda vis daugiau žmonių, kurie mėgina juos atkurti, naudoti turizmo ir rekreacijos tikslais.

Padėjo patyręs laivadirbys

Užsimoję pastatyti kurėną „Germanikos“ baldžiai į pagalbą pasitelkė nemenką patirtį sukaupusį senovinių kurėnų statytoją, nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyvį rusniškį Simą Knapkį, kuris davė daug naudingų patarimų.

„Šis laivas atkurtas pagal litografiją, kurią atradome Karaliaučiaus universiteto mokslininko Bertoldo Heinricho Benecke knygoje. Tokių laivų jau niekur nėra, neliko ir aprašymų. Žvejų ir žuvų supirkėjų burvaltės panašios, bet yra ir skirtumų. Prekeivių laivai buvo greitesni“, – pasakojo S.Knapkis.

Padedant S.Knapkiui „Germanikos“ komandai per keturis mėnesius pavyko atkurti istorinę burvaltę, kurios atvaizdas likęs tik senose graviūrose.

Kurėno bortai suręsti iš pušies medienos, išbandytas naujas lentų suleidimo būdas. Ramiu oru burvaltė gali plaukti varoma aštuonių irkluotojų. Vėjarodės simboliai – vilkas, nes „Germanika“ įsikūrusi šalia Vilkyčių gyvenvietės, ir žmonės, simbolizuojantys nagingą ir atkaklią kurėno statytojų komandą.

„Anksčiau laivai buvo mediniai, bet juos statę ir plaukioję vyrai – geležiniai. Dabar kitaip: laivai – geležiniai, o vyrai – mediniai“, – pažymėjo S.Knapkis.

Pavyzdys kitoms įmonėms

Išlydint kurėną į marias prie Kintų prieplaukos susirinko kone visi „Germanikos“ darbuotojai su šeimomis. Pievoje įrengtame dideliame ekrane jie stebėjo pirmosios kurėno kelionės vaizdus, suko ratelius, dainavo, dideli ir maži mokėsi piešti, spalvinti vėtrunges.

Šventės dalyviai grožėjosi Kuršių marių panoramą papuošusiais kurėnais, o kai pirmoji įgula grįžo atgal, ją apspito smalsuoliai. Šventei vadovavęs Rusnės etnografinis ansamblis „Sklada“ žmonėms priminė senovinių burvalčių ypatumus, jų statybos ir žvejybos šiuose vandenyse istoriją.

SBA koncerno vadovai ne tik pasveikino, bet ir apdovanojo akcijos „Ko negali vienas – gali komanda“ dalyvius. Aktyviausiems atiteko bilietai į kruizą po Baltijos jūrą. Tarp apdovanotųjų buvo darbštuolių, kurių pastangos įvertintos netikėta, bet itin malonia dovana – laisvadieniu.

„Džiaugiuosi šiuo kurėnu ir man tekusia garbe pirmam jį išbandyti. Tai simbolis, kaip susitelkę galime užsibrėžti prasmingus tikslus ir siekti norimų rezultatų. Tokia žmonių vienybė, jų užsidegimas – pavyzdys kitiems ir visai Lietuvai“, – per iškilmes pažymėjo SBA prezidentas A.Martinkevičius.

Išvydę „Germanikos“ laivą kurėnų flotilę svajoja papildyti ir kitų SBA įmonių darbuotojai – „Šilutės baldai“, atrodo, jau pasiryžę statyti savąjį gal net kiek didesnį kurėną, o „Klaipėdos baldai“ dar neapsisprendę. Šilutės rajone veikiančios baldų gamybos įmonės „Germanika“ darbuotojai į Kuršių marias išplukdė pagal senovinę graviūrą atkurtą istorinę burvaltę kurėną. Įdomaus socialinio projekto „Ko negali vienas – gali komanda“ dalyviai ir rėmėjai iškilmingai palydėti į pirmąją kelionę kurėnu Kintų įlankoje.

Skaičiai ir faktai

SBA koncernas yra viena didžiausių lietuviško kapitalo verslo grupių, sutelkusi savo veiklą baldų gamybos, lengvosios pramonės ir nekilnojamojo turto sektoriuose.

Koncernas valdo įmones „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Germanika“, „Kauno baldai“, „Mebelain“, lengvosios pramonės įmones „Utenos trikotažas“, „Šatrija“, „Mrija“, nekilnojamojo turto įmonių grupę „Urban Inventors“.

Germanika“, „Šilutės baldai“ ir „Klaipėdos baldai“ – vienos didžiausių darbdavių Vakarų Lietuvoje.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.