Per visus praėjusius metus tokie pardavimai siekė 1,4 mln. litrų, o 2016 metais, kai alkoholio akcizai Estijoje ir Latvijoje nesiskyrė tiek daug, - vos 270 tūkst. litrų.
„Dėl to Estijos iždas patyrė 20,1 mln. eurų nuostolių, juos skaičiuojant akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio netektimis“, - sakė asociacijos vadovas Triinas Kutbergas.
Anot jo, tokie Estijos biudžeto nuostoliai pernai vertinami 16,8 mln. eurų, užpernai - 3 mln. eurų.
Panašų tyrimą atlikusi Estijos alaus gamintojų asociacija skelbia, jog estiško alaus pardavimai Latvijos pasienio parduotuvėse pirmąjį pusmetį išaugo 80 proc. iki 12,6 mln. litrų, o silpnųjų alkoholinių gėrimų - 3,4 karto iki 2,1 mln. litrų.
„Mūsų biudžeto netektys dėl smarkaus alkoholio akcizų padidinimo formuojasi trimis kryptimis. Visų pirma, sumažėjo alkoholio pardavimai šalies viduje. Suomiai nebeplūsta į Estija pigesnio alkoholio įsigyti, nes jis toks nebėra. Latvijoje, pasienyje su Estija, įspūdingai išaugo alkoholio pardavimai, taip pat ir estiško“, - pabrėžė T. Kutbergas.
„Prie viso to reikėtų pridėti Estijos turizmo sektoriaus nuostolius, nekalbant jau apie alkoholio gamintojų netektis“, - pridūrė jis.
