Antanas Bosas vėl įsuks teismų su bankais karuselę: įkvėpė kitų patirtys Pokyčiai. Savo kaltę pripažinti vengiantys bankininkai jau sulaukia teismo kirčių

Banko klientai vis dažniau įrodo esantys ne iš kelmo spirti. Perpratę bankininkų pareigas ir savo teises jie priverčia teisme atlyginti nuostolius, nors tokia kova paprastai trunka ilgus metus.

A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>T.Bauro nuotr.
A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>T.Bauro nuotr.
A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Bosas laukia, kol pasikeis teismų praktika, o tada ketina dar pasibylinėti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 23, 2018, 10:59 AM

SEB bankas turės savo trims klientams sumokėti 153 tūkst. eurų. Tai – pusė nuostolių, kurių patyrė trys verslininkai, investavę į dabar jau žlugusį Estijos fondą remdamiesi banko rekomendacijomis. Taip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas.

Prieš metus priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą jis paliko galioti iš esmės nepakeistą. Tiesa, pirmosios instancijos teismo priteistos metinės palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo buvo sumažintos nuo 6 iki 5 proc.

Tai jau nebe pirmas atvejis, kai bankų klientai, užsiimantys investavimu, teisme siekia įrodyti savo tiesą.

Buvusio DNB banko (dabar – „Luminor“) klientų bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas netgi kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą (ESTT). O šį banką prieš daugelį metų dėl prarastų pinigų investuojant apskundęs verslininkas Antanas Bosas ketina grįžti prie šios istorijos ir vėl įsukti teismų karuselę.

Sudarė sutartį dėl investavimo

Trys investuotojai prieš kelerius metus su SEB buvo sudarę kelias sutartis – investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais, investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais ir privačios bankininkystės paslaugų teikimo. Taip pat bankininkai su klientais suderino ir pasirašė investavimo strategijas.

Tada bankas ir pasiūlė klientams investuoti į Estijos investicinį fondą „GILD Arbitrage Risk Capital Fund“, kuris vėliau žlugo. Fondui bėdų kilo dar 2008-aisiais, bet veiklą jis nutraukė tik prieš dvejus metus.

Ieškovai teismui nurodė, kad bankas suteikė netinkamas investavimo rekomendacijas, neatskleidė visos su investavimu susijusios rizikos, todėl ieškovai prarado į fondą investuotas lėšas.

Trys investuotojai reikalavo iš SEB priteisti bendrą 306 tūkst. eurų sumą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – SEB nurodė ieškovams atlyginti pusę jų patirtų nuostolių.

Įžvelgė interesų konfliktą

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išties ieškovų ir banko sudarytose sutartyse nebuvo nurodyta, kad gali būti sustabdytas Estijos fondo vienetų išpirkimas ar atsisakyta juos išpirkti.

Priešingai – fondas dokumentuose pristatomas kaip „apribotos rizikos“, kai galimas vos 8 proc. vertės svyravimas, teigta, kad fondas orientuotas į pelną, nepriklausomai nuo situacijos kapitalo rinkose. Tad, anot teismo, ieškovai turėjo pagrindą manyti, kad investicija yra saugi.

Teismas pabrėžė, kad rizika turi būti klientui atskleidžiama aiškiai ir nedviprasmiškai.

Taip pat nustatyta, kad bankas už išplatintus fondo vienetus gaudavo užmokestį, kurio dydis susietas su išplatintų fondo vienetų verte.

 

Pasak teismo, akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės vienetų, tačiau ieškovams neatskleidė informacijos apie šį interesų konfliktą.

Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad bankas pažeidė bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, todėl atliko neteisėtus veiksmus.

Teismo vertinimu ieškovai, neturėdami pakankamai ir žinių, ir patyrimo investavimo srityje, galėjo kreiptis į atsakovą dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, bet to nepadarydami jie elgėsi nepakankamai rūpestingai.

Dėl to teismas nusprendė atsakovo atsakomybę sumažinti 50 proc.

Neįžvelgė ypatingos rizikos

SEB apskundė Apygardos teismo sprendimą. Bankas aiškino, kad tai, jog investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams.

Be to, SEB pabrėžė, kad fondo veiklą prižiūrėjo Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija, turėjusi viešai neprieinamos informacijos, bet nenustatė fondo likvidumo problemų.

„Bankui negali būti keliamas didesnis atidumo ir profesionalumo standarto reikalavimas nei institucijai, kurios veiklos esmė – užtikrinti investuotojų interesų apsaugą“, – teismui taip aiškino Lietuvoje veikiantis SEB.

Komentuoti nebenori

SEB skundo sulaukęs ir bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas nutarė, kad žemesnės instancijos teismas buvo teisus.

Anot Apeliacinio teismo, SEB, teikdamas ieškovams investicines paslaugas, pažeidė įstatymą, nes neatskleidė reikšmingos informacijos apie interesų konfliktą ir investavimo riziką.

„Atsakovas, vykdydamas savo sutartines prievoles ieškovams, nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis turėjo elgtis profesionalus finansų tarpininkas“, – nurodė Apeliacinis teismas.

Tad SEB turės vienam ieškovui sumokėti 20 tūkst., antram – 110,3 tūkst., trečiajam – 22,8 tūkst. eurų.

Po Apeliacinio teismo sprendimo SEB atstovai nenoriai kalba apie šią bylą.

„Byla dar nebaigta, vyksta procesas, ji susijusi su klientų duomenimis, todėl plačiau komentuoti negalime“, – sakė SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.

Teisybės ieško Europoje

Teisme teisybės ieško ir buvusio DNB banko klientai, patyrę beveik 30 mln. eurų nuostolių.

DNB 2007–2008 metais platino su akcijomis susietas obligacijų (SASO) emisijas, kurias skolintomis iš to paties banko lėšomis įsigijo banko klientai.

Dėl šio vadinamojo toksiško produkto jie patyrė, kaip manoma, daugiau kaip 100 mln. litų nuostolių.

Lietuvos vertybinių popierių komisijos 2011 m. išplėstinis tyrimas parodė, kad iš viso 2005–2010 m. DNB banko siūlyta investavimo strategija SASO įsigyti banko skolintomis lėšomis pasinaudojo net 640 banko klientų Lietuvoje.

Bankas Lietuvos klientų nuostolius padengti atsisakė, jie kreipėsi į teismus.

Kaip aiškino nukentėjusiems lietuviams atstovaujantis advokatas Dominykas Vanhara, byla ESTT kol kas dar yra rengiama nagrinėti, teismo posėdis dar nėra paskirtas.

Panaši byla dėl Norvegijos piliečio patirtų nuostolių buvo 2013 metais išnagrinėta Norvegijos aukščiausiajame teisme.

Tuomet 12 teisėjų kolegija vieningai nutarė, kad banko klientas yra teisus, o bankas DNB – neteisus.

Klientui buvo išmokėta visa nuostolius atitinkanti kompensacija ir padengtos bylinėjimosi išlaidos.

Viską pradės iš pradžių

Nuo DNB prieš keliolika metų nusvilo verslininkas A.Bosas.

Bankas jam, kaip ir dešimtims kitų investuotojų, įsiūlė investuoti už paties banko suteiktas paskolos lėšas, o paskolai užtikrinti buvo įkeičiamas nekilnojamasis turtas. Bet netrukus atėjo pasaulinė finansų krizė, sutrukdžiusi uždirbti iš šių investicijų.

2012-aisiais A.Bosas šventė pergalę: teismai nusprendė, kad verslininką bankas suklaidino ir A.Bosui iš banko priteisė per 100 tūkst. eurų.

Tačiau DNB tokį teismo sprendimą apskundė. Vėlesni teismai buvo nepalankūs A.Bosui – bankui pavyko įrodyti, kad jis, būdamas verslininkas ir socialinių mokslų daktaras, yra patyręs investuotojas, todėl ir riziką galėjo deramai įvertinti.

„Profesionalus investuotojas ir užsiima tik investicijomis, o aš esu mažiau nei mėgėjas. Į investicinius produktus išvis investavau pirmą kartą. Tokiu atveju negali nieko apie juos žinoti.

Teismo nutartyje pripažinta, kad bankas nepagrįstai reklamavo šiuos produktus. Bankas dirbo įtikinamai ir įkyriai. Ir įtikino. Pasitikėjimas ir pakišo koją“, – sakė A.Bosas.

Verslininkas sakė planuojantis teismų maratoną pradėti iš naujo. „Šiandien teismų praktika yra visai kitokia nei tada, kai teismas priėmė sprendimą mano atžvilgiu. Kai advokatė pasakys, kad ji gana aiški, reikės vėl duoti banką į teismą“, – kalbėjo A.Bosas.

Teismų sprendimus pavadino nelogiškais

Kęstutis Kupšys

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas

DNB atveju žalą klientams padarė bankas, neteisingai valdydamas jo pinigus. O SEB klientai nebuvo įspėti, kad fondas gali žlugti.

Mano nuomone, DNB ir SEB kaltės lygis yra skirtingas. Tačiau panašu, kad mūsų pagrindinės teisės praktikos lėmėjai nustato keistas taisykles, kai nuostoliai dalijami perpus – nesvarbu, kas kaltas ir kas ko nepadarė. Tokios praktikos Europoje nėra.

Jei bankas yra silpnoji pusė ir nenusižengė, jam jokiu būdu negalima užkrauti pusės nuostolių. Jei bankas – stiprioji pusė, kuri turėjo viskuo pasirūpinti, bet to nepadarė, tai kodėl jam daroma 50 proc. nuolaida? Tai ne turgus. Tokios 50 ir 50 proc. logikos nesupranta nė vienas teisininkas Europoje, išskyrus Lietuvos teismus.

O verslininko A.Boso atveju nepamatuota ir tai, kad verslininkui teko įrodinėti, kad jis nesąs investavimo profesionalas.

Jis atidavė pinigus banko profesionalams, kad pastarieji jais pasirūpintų. Tad kuo dėtas A.Bosas? Bet jam bankas ir teismas parodė špygą. Dauguma DNB klientų patirti nuostoliai buvo padalyti su banku perpus, o A.Bosas buvo papildomai nubaustas už tai, kad yra mokslų daktaras, todėl jam ir atiteko visi patirti nuostoliai.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.