Lietuvos vežėjai veržiasi į Europos Sąjungos rinką – lizingo sandorių sudaroma vis daugiau

Lietuvos vežėjai lizingu perka vis daugiau naujo krovininio transporto ir, naudodamiesi palankiomis sąlygomis, stiprina pozicijas Europos Sąjungos rinkoje. Tai rodo SEB banko statistika: pirmą 2018 metų pusmetį SEB banko lizingo portfelio grynoji vertė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, padidėjo ketvirtadaliu – 24,5 proc. (iki 714,5 mln. eurų), o vežėjų įmonės ir toliau buvo vienos iš aktyviausių lizingo sandorių šalių.

Naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė pirmą 2018 metų pusmetį pasiekė 152,9 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė pirmą 2018 metų pusmetį pasiekė 152,9 mln. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 26, 2018, 10:08 AM

„Didžiosios Lietuvos vežėjų bendrovės pastaruosius kelerius metus nuolat plečia veiklą ir investuoja į parko atnaujinimą. Pirmą šių metų pusmetį ši tendencija dar labiau sustiprėjo – vien per šį laikotarpį sudaryta beveik 7 tūkstančiai naujų lizingo sutarčių, kone tūkstančiu daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau negu pusė jų – su krovininio transporto įmonėmis. Šios įmonės pradeda užimti vis didesnę savo dalį Europos vežimo rinkoje, o tai kelia nerimą Vokietijos, Prancūzijos ar Ispanijos rinkos senbuvėms, taip pat ir kitoms veržlioms Rytų Europos valstybių vežėjų bendrovėms“, – komentuoja SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.

Naujų sudarytų krovininio transporto lizingo sutarčių vertė pirmą 2018 metų pusmetį pasiekė 152,9 mln. eurų – buvo 23 proc. didesnė negu pirmą 2017 metų pusmetį. Šiemet visų naujų lizingo sutarčių vertė – 263 mln. eurų, t. y. 21 proc. didesnė negu pernai pirmą pusmetį, kai ji buvo 217,6 mln. eurų.

V. Juzikis pastebi, kad Lietuvos vežėjų bendrovės yra išsikovojusios tvirtas pozicijas Europos Sąjungos rinkoje. Lietuviai sugeba efektyviai valdyti savo parkus, naudodamiesi inovatyviais technologiniais sprendimais ir tobulindami procesus, todėl kartu su Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjais atsiriekia vis didesnę tarptautinių vežimo paslaugų rinkos dalį iš senbuvių. Tai viena svarbiausių jų augimą lemiančių priežasčių.

„Klientų verslo plėtra įgyja pagreitį, todėl pastaraisiais metais kalbame apie rekordines lizingo sutartis, kurios daro didelę įtaką bendriems rezultatams. Būdami partneriai, padedame įmonėms įgyvendinti ilgalaikes strategijas ir įvertinti perspektyvas. Šiuo metu jos yra optimistinės, perkaitimo požymių nepastebime, tačiau reikia nepamiršti, kad rinka yra dinamiška ir netikėtumų rizika visuomet išlieka“, – sako V. Juzikis.

Pasak jo, pastaruosius trejus metus naujų registruojamų vilkikų skaičius Europos Sąjungoje didėja, tačiau rinka dar nėra visiškai užpildyta, todėl augimo galimybės artimuoju laikotarpiu yra palankios.

Kita vertus, V. Juzikis pabrėžia, kad sparti plėtra vežėjams atneša ir nemažai iššūkių: reikia susirasti kvalifikuotų vairuotojų ir juos išlaikyti, atitikti naujuosius darbo sąlygų reikalavimus komandiruojant darbuotojus pagal Europos Sąjungos direktyvas.

SEB analitikų teigimu, jau kelerius metus iš eilės vis daugiau krovinių Europos vežimo rinkoje tenka Rytų Europos bendrovėms, nes jų veiklos sąnaudos yra mažesnės pirmiausia dėl pigesnio darbuotojų išlaikymo. Kaip ir Lenkijos, Bulgarijos ar Rumunijos vežėjai, Lietuvos įmonės vairuotojais įdarbina trečiuosius asmenis – ne Europos Sąjungos šalių piliečius. Rytų ir Vakarų rinkose sukaupta patirtis tampa konkurenciniu Lietuvos įmonių pranašumu.

„Lietuvos verslas persiorientavo į Vakarų rinkas ir prisitaikė prie Europos Sąjungos reikalavimų, tačiau įdirbis ir verslo ryšiai Rytuose išlieka ir suteikia galimybių užsidirbti. Rusijos ūkio atsigavimas Lietuvos vežėjams yra palankus“, – pastebi V. Juzikis.

SEB banko atstovas atkreipia dėmesį, kad transporto sektorius yra vienas jautriausių bendros ekonominės aplinkos rodiklių, galintis greitai įspėti apie artėjančius pokyčius. Todėl tai, kad vežimo bendrovės nuolat investuoja ir įgyvendina plėtros planus, galima vertinti kaip teigiamą tolesnio ekonomikos augimo požymį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.