Ironiška, kad konfliktiški, pabėgėliais neretai tik apsimetę svetimšaliai daugiausia iš Afrikos ar Azijos nesunkiai gauna teisę gyventi mūsų šalyje ir dar šokdina valstybės institucijas.
Metodas labai paprastas: tokiam asmeniui pakanka užversti institucijas visokiais skundais, pačiam kur nors įkliuvus šaukti, kad patyrė rasinę diskriminaciją. Tada jau juo rūpinsis valstybės skirti advokatai, gins jo teisę likti Lietuvoje, o skundų nagrinėjimas gali tęstis metų metus.
Puikiai tokią kuriozišką padėtį iliustruoja Nigerijos piliečio A.Quodri, apie kurį ne kartą rašė „Lietuvos rytas“, atvejis.
Jis Lietuvoje buvo susituokęs, susilaukė dukros, bet šeima iširo. Buvusi sutuoktinė, beje, įtarianti, kad nigerietis ją vedė dėl teisės gyventi ES šalyse, tik po ilgo bylinėjimosi pasiekė, kad teismas apribotų jo tėvystės teises, nors vaiku jis visiškai nesidomi, nemoka alimentų.
Migracijos departamentas nutarė šį asmenį grąžinti į kilmės šalį – Nigeriją, bet jis sprendimą apskundė. Parašė ir kitą skundą – ginčija teismo nutartį neterminuotai apriboti jo tėvystės teises, o kol vyksta teisiniai procesai, nigerietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos.
A.Quadri Į „Lietuvos ryto“ redakciją 2015 metais kreipėsi pats – skundėsi, kad buvo užpultas darbo vietoje, priekaištavo darbdaviams ir teisėsaugai. Bet buvęs jo kolega pateikė visai kitą įvykių versiją – esą pats nigerietis smurtavo.
Šio konflikto liudininkai teigė, kad grasinimais svaidėsi ne lietuviai, o nigerietis, šaukęs, kad savo šalyje vieną jų nušautų.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuo svetimšalio nukentėjusiam asmeniui nepanorus bylinėtis byla nutraukta.
Konfliktų būta ir daugiau – kartą vieną neatskubėjusį į pagalbą kolegą nigerietis tuoj pat išvadino rasistu, nors, pasak jo bendradarbių, jis sulaukdavo net daugiau pagarbos nei lietuviai – buvo apgyvendintas įmonės svečių namuose, administracija nuveždavo jį į parduotuvę, o pats nė kiek nesistengė pritapti prie kolektyvo.
Apsigyvenusiam Vilniuje atvykėliui mėgino padėti ir kiti verslininkai – jam buvo siūloma remontuoti vienos kavinės patalpas, žadėtas 400 eurų atlyginimas, bet jis darbo atsisakė.
Penkis mėnesius nigeriečio darbdaviu buvęs vienas užsienietis tvirtino, kad jam ne kartą teko susidurti su agresyviu šio darbuotojo elgesiu – jis pats grasindavęs, bet pabrėždavo, kad yra skriaudžiamas, užgauliojamas dėl odos spalvos ir visi jam privalo padėti.
Iš tikrųjų nigerietis sulaukdavo visokios pagalbos iš Lietuvos musulmonų bendruomenės, žmonės stengėsi surasti jam darbo, tik neilgai jis dirbdavo.
Migracijos departamento sprendimas išsiųsti Nigerijos pilietį į kilmės šalį dar nėra galutinis, dar vyksta jo skundų teisminis nagrinėjimas, o galimybė vilkinti išsiuntimo procesą užprogramuota pačių įstatymų.
Pirmiausia Migracijos departamentas, spręsdamas, ar išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiria, ar užsienietis atitinka sąlygas ir ar nėra pagrindo netenkinti jo prašymo. Turi būti įvertinta visa žinoma informacija.
Išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jei užsienietis gali kelti pavojų valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Šių grėsmių vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kitaip tariant, leidimų išdavimą prižiūri net keli prievaizdai.
Nepaisant to, nutinka sunkiai sveiku protu paaiškinamų nesusipratimų – antai daugiau nei prieš trejus metus „Lietuvos rytas“ atskleidė, kad dviem gerai žinomiems vadinamiesiems įteisintiems vagims rusams A.Jevlojevui ir O.Šamaninui buvo suteikti leidimai net ir nuolat gyventi mūsų šalyje, ankstesniais metais – ir dar dviem kitiems nusikaltėliams.
Po šio skandalo buvo sugriežtinta leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka, bet tuomet pasigirdo skundų, kaip vargsta net naktinėse eilėse prie Migracijos departamento durų priversti stovėti mūsų šalyje teisėtai dirbantys ar besimokantys užsieniečiai.
Tuo metu nelegalų asmenį prievarta išsiųsti iš Lietuvos galima tik tada, kai išsenka jo galimybės skųsti tokį sprendimą ir jis pats per nustatytą laikotarpį nevykdo įpareigojimo išvykti iš mūsų šalies.
Pernai buvo išsiųsti 103 užsieniečiai, šįmet per kelis mėnesius – 36. Tam reikia, kad ir kilmės šalis sutiktų juos priimti. Todėl dauguma išsiunčiamų žmonių – neteisėtai sieną kirtę asmenys. Gerokai mažiau politinio prieglobsčio prašymus pateikusių užsieniečių, nes tada jau įsisuka teismų karuselė.
Politikai linkę kaltinti pirmiausia Migracijos departamentą, kad nelegalai neišprašomi, o atvykę pas mus dirbti ar studijuoti užsieniečiai susiduria su sunkumais tvarkydami dokumentus.
Lietuvą žadantys reformuoti valstiečiai ketina pertvarkyti ir migracijos politiką – jos sistemos pertvarkos įstatymų paketas jau pateiktas. Bet ar kas nors realiai pasikeis, neaišku.
