Rusijoje grūdinių kultūrų derlius pastaruoju metu nekoks, bet geros galimybės eksportuoti – mat tiek Ukrainoje, tiek Europos Sąjungoje jų užauginama mažiau.
Tai paskatino grūdų pardavėjus išgabenti reikšmingą dalį grūdų atsargų – 20,4 mln. tonų, be to, jie yra pasirengę eksportuoti ir 42–45 mln. tonų šiemetinio grūdų derliaus.
Bet tai jie galėtų padaryti tiktai naudodamiesi Baltijos šalių uostų paslaugomis, mat „Rusijos geležinkeliai“ galėtų įgyvendinti vos 30 proc. šio užmojo, rašoma verslo laikraštyje „Komersant“.
Žurnalistai pacitavo Rusijos grūdų supirkimo įmonių sąjungos viceprezidento Aleksandro Korbuto laiško vicepremjerui Aleksejui Gordejevui ištraukas.
Rašoma, kad Rusijos uostai (Kaliningradas, Ust Luga, Sankt Peterburgas) šiuo metu nepajėgūs užtikrinti reikiamo kiekio grūdų ir jų produktų gabenimo, mat ten ne iki galo išplėtota infrastruktūra.
Užsieniniai Baltijos jūros uostai, pirmiausia Liepojos, Rygos ir Ventspilio Latvijoje, orientuoti būtent į grūdų gabenimą.
„Kaip teigia rinkos dalyviai, Rusijos eksportas dirbtinai ribojamas“, – rašė A.Korbutas.
Grūdų augintojų ir perdirbėjų atstovas paprašė vicepremjero apsvarstyti klausimą, susijusį su grūdinių kultūrų krovinių gabenimu per Baltijos jūros uostus.
„Komersant“ jau nekart rašė, kad šios problemos rodo du dalykus: Rusija nori didinti eksportą, tačiau naudodamasi tik savo uostais. Tai rodo ir ankstesni pavyzdžiai.
2016 metais „Rusijos geležinkeliai“ suteikė 25 proc. nuolaidą baltarusiškiems degalams gabenti per Rusiją, taip norėdami sumažinti krovinių srautus per Baltijos šalis.
2017 metais buvo apkarpytas ir grūdų tranzitas per Baltijos šalis: tiekimas buvo nutrauktas vasario ir kovo mėnesių sandūroje, o atnaujintas tik liepą.
Kaip rašo „Komersant“, daugeliui grūdų prekybos įmonių eksportas per Baltijos šalis – vienintelė galimybė tai daryti operatyviai ir nebrangiai.
„Galiausiai dėl sprendimo nebeleisti išvežti grūdų per Baltijos šalis kas mėnesį liks neeksportuota 150–200 tūkst. tonų grūdų“, – „Komersant“ citavo savo šaltinį.
