Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir kuro, viešojo maitinimo paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tabako gaminių kainų padidėjimas. Tuo tarpu infliaciją stabdė krentančios šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų ir vaisių kainos.
ES šalių kontekste pagal infliaciją Lietuva jau kurį laiką yra užleidusi lyderių gretas Rumunijai, Estijai, Vengrijai, Bulgarijai, Slovakijai ir Latvijai.
Kuklesnė infliacija – gera žinia gyventojams, nes darbo užmokesčiui vis dar augant sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų, perkamoji galia kyla. Be to, vangesnė infliacija ne taip agresyviai kėsinasi į mūsų santaupas, kurių vertę išsaugoti žemų palūkanų normų akivaizdoje yra labai sunku.
Didžiausias šuolis – išlaidose degalams
Degalų kainos – labiausiai pašokusi vartotojų krepšelio komponentė. Kertines automobilių kuro kainų kilimo priežastis Lietuva importuoja – degalų kainų dinamiką lemia pokyčiai tarptautinėje naftos rinkoje. Jau daugiau nei metus tęsiasi naftą eksportuojančių šalių OPEC ir Rusijos susitarimas riboti šios žaliavos pasiūlą.
Atsigavusio pasaulio ūkio paklausa naftai padidėjusi. Dėl to mažėja šios žaliavos atsargos ir kyla jos kaina. Naftos kainą kaitina geopolitinės įtampos, nestabili naftos pasiūla iš krizės purtomos Venesuelos ir tokie neprognozuojami veiksniai, kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo ir atnaujinti šiai valstybei sankcijas.
Nors tiesioginiai naftai sankcijos bus pradėtos taikyti vėliau, rinkos reaguoja nervingai, nes Iranas – trečia stambiausia eksportuotoja iš OPEC kartelio ir septinta didžiausia naftos išgavėja pasaulyje.
Kita naftos ir dujų paklausą pasaulyje didinusi priežastis – per pasaulį nusiritusi karščio banga, pareikalavusi daugiau nei įprasta energijos kondicionavimui. Tai taip pat prisidėjo prie naftos kainų kilimo.
Vis dėlto aukštos naftos kainos – laikinas reiškinys. Naftos rinkoje vis didesnį vaidmenį vaidina JAV skalūnų naftos kompanijos, kurioms aukštos naftos kainos – lyg mielės plėtrai. Jie skuba didinti savo gamybos pajėgumus ir, atitinkamai, naftos bei dujų pasiūlą. Žinoma, tai užims šiek tiek laiko, bet ilgainiui būtent dėl šių gamintojų įtakos naftos rinkos pasiūla turėtų atsitiesti. Kad to tikisi ir finansų rinkų dalyviai, iliustruoja neigiamo nuolydžio ateities naftos sandorių kreivė.
Kas mums iš to?
Tenka pripažinti, nieko gero, nes kylanti žaliavinės naftos kaina pasiekia ir galutinį vartotoją. Tiesa, degalų brangimo mastas daug mažesnis nei naftos. Nemažai žaliavinės naftos svyravimų poveikio pasilieka tarpinėse stotelėse tarp žaliavinės naftos ir automobilio bako – naftos brangimo įtaką prislopina nemenkas stabilus mokesčių svoris degalų kainoje. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios naftos kaina Europos vartotojams pakilo 16,5 proc., o, Europos Komisijos duomenimis, degalai Lietuvoje pabrango tik 6,4 procento. Be to, degalų sąnaudos sudaro tik maždaug 6 proc. vartotojų pirkimo krepšelio.
Kitas neigiamas brangstančių degalų aspektas tas, kad per pridėtinės vertės grandines kuro infliacija paliečia ir kitų prekių bei paslaugų kainas. Tai neleis infliacijai prislopti.
Komentaro autorė – „Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
