Menkas kviečių ir rugių derlius ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose Europos valstybėse pakėlė kainas pasaulinėse biržose.
Šiais metais kaip niekada menka ir aukščiausios klasės grūdų pasiūla.
Gali brangti ir gėrimai
Lietuvoje javapjūtė artėja link pabaigos. Liepos viduryje iš kombainų byrėjo antros ir trečios klasės grūdai.
Kuo žemesnė jų klasė, tuo prastesni miltai, o tai reiškia, kad pyragai iš jų nebus purūs.
Dabar, pasak grūdų supirkėjų, jiems jau atvežama ir pirmos, ir aukščiausios klasės kviečių.
Dar vienas šios javapjūtės bruožas – menkas pašarinių javų derlius. Todėl sukilusios jų kainos įspėja, kad ir pašarai brangs. Gal ne taip smarkiai kaip kepiniams skirti miltai ar kruopos, nes gaminant pašarus naudojami ne vien grūdai, bet ir kitos žaliavos.
Paprastai skaičiuojama, kad 70 proc. šviežios mėsos savikainos sudaro pašarų kaina.
Vadinasi, brangs ir paukštiena, ir mėsa bei kiti maisto produktai.
Prasta žinia ir ta, kad ir klitų žaliavų rinkose vyksta vartotojams nepalankios tendencijos. Nes brangsta ir tai, kuo pašaruose būtų galima pakeisti grūdus, pavyzdžiui, soja ir kukurūzai.
Gali būti, kad padidės ir spiritinių gėrimų kainos, nes etilo alkoholis yra gaminamas iš žemiausios klasės kviečių, rugių arba kitokių rūšių grūdų, kurių pasiūla irgi menka.
Biržoje – kadrilis
Ryškiausias šių metų derliaus bruožas – maždaug per tris pastarąsias savaites šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos.
Pasak grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovo Gintaro Bagdono, jas aukštyn stumia prastesnis, nei prognozuota, derlius Rusijoje ir visoje Europoje.
Pavyzdžiui, interneto prekybos portale „Agrobirža“, rugpjūčio 2 d. duomenimis, už toną ekstra klasės kviečių daugiausia – 199 eurus – siūlė „Amilina“.
Jos pasiūlymas už pirmos klasės kviečių toną siekė 196, antros – 193, trečios – 185, 4 klasės – 176 eurus.
„Kauno grūdai“, nedalyvaujantys biržoje, ūkininkams siūlė atitinkamai 4 eurais didesnę kainą.
Biržoje už rugių toną didžiausią kainą – 145 eurus – siūlė „Linas Agro“. Jos pasiūlymas už miežių toną siekė 180 eurų.
„Kauno grūdai“ šiuo metu rugius superka po 150–152 eurus už toną, miežius – po 191 eurą.
Galima palyginti: pernai rudeniop „Kauno grūdai“ už toną aukščiausios klasės kviečių mokėjo 155 eurus, už trečios klasės – 130 eurų.
Interneto prekybos portale „Agrobirža“ už kokybiškų kviečių toną supirkėjai pasiūlė 142–148 eurus.
Vieni pirks, kiti parduos
„Rusijoje, kuri yra didžiausia grūdų eksportuotoja į Europą, šiemet užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trejus metus derlius, Vokietijoje, Lenkijoje prikulta 10–15 proc. mažiau.
Švedijoje ir Danijoje kritimas dar didesnis, todėl šios grūdus tradiciškai eksportuojančios šalys šiemet, ko gero, turės jų įsivežti.
Rumunijoje ir Bulgarijoje derliaus nuėmimą šiemet apsunkino gausus lietus“, – kalbėjo G.Bagdonas.
Tokia situacija sukėlė kviečių kainas biržose.
Pasak įmonės „Kauno grūdai“ analitikų, šiemet Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių daugiausia superkama antros ir trečios klasės kviečių, o tai reiškia, kad baltymų kiekis juose nedidelis.
Kitose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje, daugumą derliaus apskritai sudaro pašariniai javai.
Todėl, anot G.Bagdono, Vakarų Europos šalys savo grūdus eksportuos aktyviau, o pašarams gaminti pirks rusiškų.
Brangs ir paukštiena
Pasak „KG Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio, superkamų grūdų brangimas ir derliaus struktūra jau dabar daro spaudimą galutinėms produkcijos kainoms.
„Stebime tendencijas ir ieškome sprendimų, kaip sumažinti produktų brangimą. Vis dėlto miltų ir paukštienos produktų brangimo, matyt, neišvengsime.
Be abejo, panašų, jei ne dar didesnį, spaudimą patiria ir mūsų konkurentai užsienyje. Produktai neišvengiamai pabrangs ir Lenkijoje bei Latvijoje, kuriose tendencijos labai panašios, – mažesnis derlius, aukščiausios kokybės grūdų trūkumas ir aukštos supirkimo kainos“, – sakė T.Barštys.
Kur miltai, ten ir duona
Kad miltai brangs, neneigė ir grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ prekybos vadovas Arvydas Noreika: „Grūdų kainos nuo javapjūtės pradžios iki šiol pakilo beveik 30 procentų, ir tai neišvengiamai padarys įtaką produktų kainoms.
Tačiau jos taip sparčiai nepašoks. Juk su ūkininkais yra sudaryta ilgalaikių grūdų supirkimo sutarčių, kuriose užfiksuotos kainos yra mažesnės negu dabartinės biržose.“
Kiek pakils miltų ir iš jų gaminamų produktų kainos, anot pašnekovo, priklausys nuo jų rūšies ir to, kokią dalį juose sudaro perdirbti grūdai.
Pavyzdžiui, miltų kainos sudedamoji dalis yra grūdų vertė, kuri sudaro 70 proc. Tad nebus taip, kad pabrangus grūdams ir miltų kaina šoktelės kone trečdaliu“, – kalbėjo A.Noreika.
Susitarė su ūkininkais
Pasak „Vilniaus duonos“ rinkodaros vadovo Artūro Kokoškino, pastaruoju metu girdėti įvairių diskusijų, kiekgi kainuos iš naujo derliaus grūdų sumalti miltai.
„Tai aktualu ir mūsų įmonei, tad deramės su tiekėjais ir laukiame derybų rezultatų.
Savo ruožtu ir patys bendradarbiaujame su ūkininkais. Pernai kartu su miltų tiekėja „Malsena Plius“ pasirašėme manifestą, kuriuo įsipareigojome savo ruginiams gaminiams naudoti tik Lietuvoje užaugintų rugių miltus, o „Malsena“ – užtikrinti Lietuvoje užaugintų miltų tiekimą“, – kalbėjo A.Kokoškinas.
Jis sakė, kad „Malsena“ ir pernai, ir šiemet supirko bendradarbiaujančių partnerių Lietuvoje užaugintų rugių derlių, iš jų sumalti miltai bus tiekiami būtent „Vilniaus duonai“.
Šiemet pagal šį įsipareigojimą kepykla planuoja supirkti 18 tūkst. tonų lietuviškų rugių. Bet pernai jų įsigijo kone 12 tūkst. tonų.
Pakibo išankstinės pirkimo-pardavimo sutartys
Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, šiemet rinkoje smarkiai padidėjusios grūdų supirkimo kainos paskatino neskaidrius procesus.
Dalis grūdų augintojų aiškina netekę derliaus arba atvirai sako nevykdysiantys sutarčių, nes rinkoje grūdų tona pabrango 30–40 eurų.
„Jie ieško ne visada skaidrių galimybių grūdus parduoti brangiau.
Nors Žemės ūkio ministerija paviešino informaciją, kad sausros, kaip ekstremalios situacijos, paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis, esant tokiam kainų pakilimui, grūdų augintojai ir toliau savaip traktuoja atitinkamus ministerijos atstovų pareiškimus. Patys yra pardavę grūdų pagal išankstines sutartis 30–40 eurų žemesnėmis kainomis tiek eksportui, tiek vietos gamintojams. Nupirkę grūdus iš augintojų, nesvarbu, koks užderėjo derlius, jie savo įsipareigojimus pirkėjams vykdys. Nėra pagrindo nutraukti ar atsisakyti galiojančių sutarčių“, – kalbėjo D.Ruščiauskienė.
