Lietuvos aukso gysla – krovinių vežimas

Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal transporto ir saugojimo sektoriaus indėlį į Lietuvos biudžetą – krovinių vežėjai ir saugotojai sukuria daugiau negu dešimtadalį (13 proc.) šalies BVP. Šio sektoriaus bendrovės Lietuvoje pagal visų rūšių transportu vežtų krovinių mastą muša dešimtmečio rekordus, o didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų.

Pasak V.Juzikio, pagal krovinių mastą vežėjai muša dešimtmečio rekordus, o didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak V.Juzikio, pagal krovinių mastą vežėjai muša dešimtmečio rekordus, o didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų.<br> A.Srėbalienės nuotr. 
Pasak V.Juzikio, pagal krovinių mastą vežėjai muša dešimtmečio rekordus, o didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų.<br> Organizatorių nuotr. 
Pasak V.Juzikio, pagal krovinių mastą vežėjai muša dešimtmečio rekordus, o didžiausia vertė gaunama iš tarptautinių užsakymų.<br> Organizatorių nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-08-10 18:15, atnaujinta 2018-08-10 18:16

Tai rodo, kad, sumaniai pasinaudodamos ekonominiu pakilimu, įmonės rado aukso gyslą, naudingą ir ilgalaikiam verslui, ir šalies ekonomikai. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko analitikų atlikta transporto sektoriaus analizė.

„Didžiausi krovinių srautai vyksta kelių transportu ir didžiausia dalis – apie 90 proc. – užsakymų pagal tonkilometres yra iš užsienio šalių, o tai reiškia, kad tolimųjų reisų vairuotojams darbo artimiausiu metu tikrai neturėtų trūkti“, – teigia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus Vilius Juzikis. Anot jo, vilkikų verslas sukuria net 9 proc. Lietuvos BVP.

Perspektyvesnės didelės įmonės

Prieš dešimtmetį ekonomiką prispaudusi krizė įmonėms davė labai vertingų pamokų, todėl dabar, transporto sektoriui klestint, įmonės ne tik džiaugiasi augančiu pelnu, bet ir rūpinasi finansiniu tvarumu ir likvidumu, kad galėtų sėkmingai peršokti galimus ekonomikos nuosmukius. Tačiau daugiau perspektyvų išlikti ilgą laiką turi didžiosios įmonės.

„Jos pakilimo metu ne tik atnaujina transporto parką, diegia IT sprendimus ir kuria naujas darbo vietas, bet ir kaupia didesnes likvidumo atsargas, stengiasi diversifikuoti veiklą ir geografiniu, ir klientų, ir vežamų krovinių atžvilgiu. Tokios įmonės nebijo kalbėti apie nuokalnę, nes žino, kaip jų sektorius reaguoja į neigiamus ūkio požymius, ir ruošiasi tam“, – sako V. Juzikis.

Įdirbis Rytuose pravers

V. Juzikio teigimu, nors po Rusijos sankcijų krovinių vežimo verslas sėkmingai persiorientavo į Vakarus ir apie 80 proc. tonkilometrių įveikiama ES keliais, Rusijos ūkio atsigavimo požymiai verslininkams rodo, kad atsiranda naujų galimybių užsidirbti.

„Lietuvos įmonės turi didelį įdirbį Rytų šalyse, o tai neabejotinai anksčiau ar vėliau pravers, be to, leis efektyviau konkuruoti su kitais ES vežėjais. Taip pat rusų kalbos mokėjimas ir bendravimo su Rytais patirtis sektoriui padeda spręsti kvalifikuotos darbo jėgos problemas. Į Lietuvos transporto įmonių vilkikų kabinas lipa vis daugiau ukrainiečių ir baltarusių vairuotojų“, – teigia SEB banko atstovas.

Investuoja į darbuotojus ir naujoves

V. Juzikis atkreipia dėmesį, kad sąlygos vairuotojams gerėja ir dėl įmonių, ir dėl Europos Sąjungos politikos. Šiemet įsigaliojo ES direktyvos pakeitimai, kuriais siekiama suvienodinti komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygas ES šalyse. Be to, darbdaviai brangių transporto priemonių nenori patikėti bet kam, taigi vis daugiau investuoja į mokymus, skatinimo priemones.

Pasak jo, vairuotojams darbo sąlygos gerėja ir dėl diegiamų IT sprendimų bei įgyvendinamos pažangios procesų valdymo metodikos. Tai darbuotojams leidžia dirbti patogiau ir efektyviau, o verslui tikėtis geresnio veiklos našumo.

Nukonkuruoja ES senbuves

Dėl teigiamos verslo aplinkos šiais ir kitais metais transporto sektoriui ekspertai prognozuoja tolesnį augimą. Dar daugiau vilčių, pasak V. Juzikio, Lietuvos vežėjams teikia tai, kad senbuvės rinkos milžinės – Vokietija, Prancūzija, Italija – susiduria su didesnių darbo jėgos sąnaudų problema. Todėl Lietuva, kaip ir Lenkija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija bei kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, nuosekliai atsiriekia tarptautinių vežimų rinkos dalį iš minėtų didžiųjų šalių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.