Anot Skirmanto Malinausko, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose.
S.Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu. Jo teigimu, kad rizika dėl maisto ir paslaugų kainų galimo staigaus augimo atsirado, dar Seimo pavasario sesijoje priimant mokesčių reformą.
„Mes matėme labai aiškias rizikas, kad tos liekančios pajamos (dėl mokesčių pertvarkos didėsiančios žmonių pajamos – BNS) turėtų didinti perkamąją galią ir skatinti vidaus vartojimą.
Bet jeigu bus taip, kai būdavo ne kartą Lietuvos istorijoje nesuvaldytos kainos, tai labai daug šansų, kad didžiąją dalį šių pinigų per išaugusias pelno maržas pasiims prekybos centrai“, – kalbėjo S. Malinauskas.
„Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas“, – tvirtino jis.
Numatė kryptis
S.Malinauskas kalbėjo, kad būsimos priemonės jau beveik suderintos, tačiau jų neatskleidė.
„Kelios kryptys jau dabar aiškios. Iš tikrųjų darome analizę ir renkame duomenis dėl kainų dinamikos, kiek tai koreliuoja su objektyviais veiksniais kaip žaliavų kainos.
Ar nėra taip, kad augant žaliavoms kainos auga greitai ir daug, o žaliavoms pingant, to pigimo staigaus ir greito nėra“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Jis pridūrė, kad Vyriausybė žiūrės, ar priežiūros institucijos turi pakankamai įrankių, be to, kai kuriuose versluose galbūt galėtų veikti valstybė.
„Dar vienas dalykas, apie ką svarstoma, tai pasižiūrėti į ne kainos reguliavimą, bet bendrai į valstybės dalyvavimą tam tikruose sektoriuose, kur iki šiol dalyvavo tik privatus verslas“, – sakė S.Malinauskas.
S.Skvernelis penktadienį sakė, kad dalis verslininkų elgiasi nesąžiningai, kai dėl augančių žaliavų kainų ketina branginti produktus, bet pingant žaliavoms, prekių nepigina.
Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.
Vyriausybės įrankis – tik PVM
Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.
„Turbūt vienintelė tiesioginė priemonė yra PVM, kurį sumažinus maisto produktams, galėtų sumažėti maisto kainos, bet kitų tiesioginių svertų daryti įtakos rinkos kainoms rinkos ekonomikoje natūraliai nėra“, – BNS sakė N. Mačiulis.
„Tokie įstatymai, kurie reguliuotų antkainius, yra nežinoma praktika Europos Sąjungoje ir tikrai abejoju, ar Vyriausybė imtųsi tokių priemonių“, – pridūrė jis.
Anot jo, Vyriausybė taip pat galėtų skatinti naujų žaidėjų į rinką atėjimą.
„Manau, kad šioje situacijoje galima kalbėti nebent apie konkurencijos skatinimą, bet čia yra ilgalaikė priemonė. Užtikrinti galimybes steigtis naujiems verslams, kurie užtikrintų, kad nebūtų jokio piktnaudžiavimo“, – tvirtino N. Mačiulis.
Daro poveikį kainoms
Pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos kainas šiuo metu veikia brangstantys grūdai, nafta ir didėjantys atlyginimai.
„Pirma, yra pabrangę javai visose pasaulinėse rinkose dėl sausrų, kitas veiksnys yra nuo praėjusių metų vidurio beveik dvigubai pabrangusi nafta. Brangesni energijos ištekliai kelia transportavimo sąnaudas ir trečias veiksnys, labiau būdingas Lietuvai, yra sparčiai didėjanti darbo užmokestis, kas irgi turi atsispindėti galutinėse kainose“, – sakė N. Mačiulis.
Jis šiuo metu rinkoje neįžvelgė didelių problemų.
„Matydamas 2,5 proc. infliaciją, trečdaliu pabrangusius grūdus, beveik dvigubai pabrangusią naftą ir 10 proc. augančius atlyginimus, tai nematau jokių problemų Lietuvoje ir jų ieškoma ten, kur jų nėra“, – kalbėjo ekonomistas.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
