Investuotojų viltys sulaukti ramaus rugpjūčio, kai politinis fonas šį mėnesį įprastai rimsta, pamažu bliūkšta.
Rinkos dalyviai dėl viso pikto parduoda rusiškus vertybinius popierius ir perka valiutą. Rugpjūčio 8-ąją rusų fondų rinka neteko 19 mlrd. JAV dolerių ir kone 3 proc. savo kapitalizacijos. Prie viso to reikia paminėti, kad JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu jau pakilo aukščiau psichologine prasme svarbios 65 rublių ribos. Pastarąjį sykį taip aukštai amerikietiškosios valiutos kursas buvo pašokęs tik balandžio 1-ąją – prieš pat JAV sankcijų Rusijai taikymą.
O šįkart sankcijos dar ne tik kad nepradėjusios galioti – jos tik aptarinėjamos.
Antirusiška žinyba
Naujajame sankcijų pakete siūloma sukurti sankcijas koordinuojantį biurą ir įsteigti nacionalinį centrą kovoti su grėsme iš Rusijos. Iš esmės JAV atsiras atskira 250 mln. JAV dolerių biudžetą turinti antirusiška ministerija, iš kurios periodiškai galima tikėtis pasiūlymų įvesti naujas sankcijas. Tiesa, jos aktyvumas priklausys nuo tarptautinės aplinkos.
Čia didžiausia grėsmė kyla stambiems verslininkams ir įmonėms iš Rusijos, kurios nori plėtoti verslą JAV. Labai tikėtina, kad tiek patys verslininkai, tiek įmonės bus vertinamos kur kas įtariau, dėl to užsitęs verslui svarbių klausimų sprendimas, rašo forbes.ru.
Rusija nėra itin svarbi JAV prekybos partnerė – jai kliūva mažiau nei pusė procento eksporto iš JAV ir 0,7 proc. importo. Todėl JAV nė kiek nesibaimina, kad Maskva savo ruožtu ims taikyti sankcijas JAV atžvilgiu.
Rusijai ekonominių ryšių su JAV nutraukimas – pavojingesnis: prekių ir paslaugų į JAV eksportas sudaro apie 3 proc. nuo visos išorės prekybos apyvartos. Ir nors pirmąjį šių metų pusmetį prekių parduota už 11,8 mlrd. JAV dolerių, įvestos sankcijos šį skaičių be vargo gali sumenkinti.
Prispaus bankus
Sankcijos, paliesiančios Rusijoje veikiančius bankus, bus taikomos ne absoliučiai visoms finansines paslaugas teikiančioms įstaigoms, bet tik toms, kurios turi sąsajų su valstybe: „Sberbank“, VTB, VEB bankams.
Įsigaliojus sankcijoms, finansinės organizacijos negalės atlikti operacijų valiuta, nes paprastai sąskaitų JAV doleriais bankai korespondentai būna būtent amerikietiški bankai. Beje, siūloma apriboti ne tik pačių bankų, bet ir šių bankų klientų operacijas. Tokiu atveju nepatogumų patirtų abipus vandenyno esantys verslo partneriai, tarkime, oro kompanijos.
Labai tikėtina, kad rusai nesėdės nuleidę rankų, o taikiniu atsakomiesiems žingsniams pasirinks Rusijoje veikiančias JAV kompanijų dukterines įmones.
Rusijos valdžia gali siekti sumažinti šalies priklausomybę nuo JAV dolerio. Tačiau tai – sunkiai įgyvendinamas tikslas, esamomis ekonominėmis sąlygomis neturintis visiškai jokios prasmės.
Rusijos ekonomika nuo dolerio stipriai priklausoma. Tą lemia pati ūkio struktūra. Rusijos bendrajame vidaus produkte (BVP) eksportas sudaro 27 procentus. O juk eksportuojamos ir importuojamos prekės pasaulinėje rinkoje kotiruojamos daugiausia JAV doleriais. Perėjimas prie kitos valiutos, tarkime, euro, juanio ar rublio, iš dalies įmanomas, tačiau dėl to prekės tik pabrangs.
Dėl šių sankcijų visą grietinėlę nusigriebs tarpininkai. Kažkas panašaus tarptautiniuose santykiuose jau yra buvę, kai SSRS su Vakarų pasaulio valstybėmis prekiavo per trečiąsias šalis. XX a. devintajame dešimtmetyje SSRS užsienio prekyba siekė 100-150 mlrd. JAV dolerių per metus, 70 proc. šios sumos tekdavo šalims tarpininkėms. Spėjama, kad jose „nusėsdavo“ apie 6 proc. išorės prekybos. Tai buvo SSRS mokestis už sankcijas.
Mėginimas sankcijas per tarpininkus apeiti ateityje per metus, tikėtina, sudarys 40 mlrd. JAV dolerių arba 2,5 proc. BVP.
Investuotojai skelbia išpardavimą
Operacijų Rusijos euroobligacijomis draudimas turės neigiamą poveikį fondų ir valiutų rinkoms. Tarptautiniai investuotojai ir taip išparduoda rusiškus vertybinius popierius.
Jei sankcijos bus priimtos tokios, kokias jas dabar siūlo, JAV dolerio kursas iki trečiojo ketvirčio pabaigos, tikėtina, suksis apie 65-70.
Rusijos išorės skola – ne tokia didelė, apie 51 mlrd. JAV dolerių. Turimų tarptautinių rezervų pakaks, kad būtų kompensuotas negalėjimas įsigyti naujų įsipareigojimų. Tačiau mainais reikės padidinti tarifą vidinėje rinkoje, o tai reiškia, kad didės infliacija, lėtės ekonomikos augimas.
Kol kas skola sudaro mažiau nei 13 proc. BVP. Net ir priskaičiuojant naujus įsipareigojimus, kurių reikės siekiant realizuoti 8 trln. rublių vertės socialinėms programoms, skola bus mažesnė nei 18 proc. BVP.
