R. Masiulis: „Lietuvos geležinkelių“ konfliktas su „Orlen“ pakenkė santykiams su Lenkija

„Lietuvos geležinkeliai“ pradeda atstatyti anksčiau išardytą Rengės ruožą iš Mažeikių į Latviją. Tai padaryti Lietuvą įpareigojo Europos Komisija.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos geležinkeliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos geležinkeliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Neringa Gudišauskaitė

Aug 14, 2018, 1:01 PM

Nuo Mažeikių Lietuvoje iki Rengės Latvijoje „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja atstatyti 19 km ruožą iki kitų metų pabaigos. Skaičiuojama, kad šie darbai kainuos 10 mln. eurų.

Be įpareigojimo ruožą atstatyti, Europos Komisija pernai spalį „Lietuvos geležinkeliams“ taip pat skyrė 28 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją, išardžiusi bėgius iš Mažeikių.

Šiuo ruožu anksčiau naftos produktus į Latviją, naudodamasi Latvijos bendrovės traukiniais, gabeno gamykla „PKN Orlen“. Po to, kai ruožas dėl blogos būklės buvo uždarytas ir neremontuojamas, o vėliau ir išardytas, „PKN Orlen“ tvirtina turėjusi ieškoti sudėtingesnių kelių ir naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis.

Tikslios projekto sumos nenurodo

Paklaustas, ar „PKN Orlen“ skundas Europos Komisijai buvo pagrįstas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis LRT RADIJUI tvirtino negalintis to komentuoti, nes šis klausimas dar sprendžiamas teisme: „Mes esame teisme su EK, mano teiginiai galėtų būti panaudoti. Norėčiau pasakyti, kad tas klausimas išspręstas.“

Ministras akcentavo – konfliktas dėl Rengės ruožo nulėmė ne tik blogus „Lietuvos geležinkelių“ ir „PKN Orlen“ santykius, bet ir blogus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Išsprendus konfliktinę situaciją, santykiai pagerėjo, tikino R. Masiulis.

„Kai šis konfliktas buvo išspręstas, grįžome prie normalių verslo santykių. Atsirado įvairių galimybių, tie santykiai su Lenkija pasitaisė. Tai buvo kertinis konfliktas“, – teigė ministras.

„Lietuvos geležinkeliai“ jau sumokėjo jiems skirtą baudą, nes tai standartinį procedūra – pirmiausia sumokama bauda, o tada bylinėjamasi. Laimėjus bylą pinigai būtų grąžinti Lietuvai.

R. Masiulio nuomone, konfliktą lėmė per daug agresyvus ankstesnės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės elgesys. Ministro aiškinimu, jeigu vadovybė turėjo tvirtų argumentų, kodėl geležinkelio atkarpą būtina išardyti, juos reikėjo įrodyti techniškai, o ne iš karto išrinkti bėgius.

„[„PKN Orlen“] argumentavo, kad norėdami apriboti konkurenciją „Lietuvos geležinkeliai“ išardė bėgius į Latviją. Tiesą pasakius, galimybės vežti į Latviją visada egzistavo. Dar kelios jungtys su Latvija visada veikė, jos buvo nepilnai išnaudotos.

Tai mūsų pagrindinis argumentas – taip, mes nepateisiname agresyvaus, negražaus elgesio, bet sakyti, kad nebuvo galimybių vežti į Latviją, deja, nėra pagrindo“, – LRT RADIJUI teigė R. Masiulis.

Jo tvirtinimu, Lenkijos bendrovei buvo padarytos nuolaidos vežant prekes kitais keliais.

Sprendžiant konfliktą, Europos Komisiją nurodė, kokie bėgiai turėtų būti nutiesti iki 2019 m. – kokiu greičiu turėtų važiuoti traukinys, kokie privalo būti kiti techniniai geležinkelio parametrai. Anot ministro, tai buvo padaryta siekiant apsidrausti, kad Lietuva nenutiestų krovininiams traukiniams netinkamų bėgių.

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau skaičiavo, kad 19 km ilgio ruožo atstatymui reikės apie 20 mln. eurų. Dabar tvirtinama, kad užteks ir 10 mln. eurų. Kokia suma bus galutinė R. Masiulis komentuoti nesiryžo: „Su projektais taip būna. Palikime „Lietuvos geležinkelių“ vertinus jiems. Kai projektas bus baigtas, tada pamatysime galutinį skaičių.“

Apibendrindamas R. Masiulis pripažino, kad susiklostė prasta situacija, tačiau džiaugėsi, kad abi konflikto pusės sugebėjo susitarti: „Reikia pagirti ir Lenkijos pusę. Jie geranoriškai pažiūrėjo, suprato, kad yra intencija taisyti santykius, [...] abi puses reikia pagirti, kad turime tokį rezultatą ir puikius santykius.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?