Nauja skrydžių kryptis vėl atgins į Lietuvą suomius?

Netrukus į Kauną vėl plūs suomiai? Miestas patrauklus ne tik dėl pigaus alaus ar nakvynės. Suomijos senjorai čia randa ramybę, o jaunimas – interaktyvių pramogų. Tuo įsitikinęs turizmo plėtros mohikanu laikomas Sigitas Sidaravičius.

Nauja skrydžių kryptis iš Turku į Kauną gal net pritrauks didesnį nei anksčiau suomių turistų srautą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. 
Nauja skrydžių kryptis iš Turku į Kauną gal net pritrauks didesnį nei anksčiau suomių turistų srautą.<br>V.Ščiavinsko nuotr. 
S.Sidaravičius įsitikinęs, kad nauja kryptis iš Turku į Kauną bus ne mažiau populiari, o gal net pritrauks didesnį nei anksčiau suomių turistų srautą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
S.Sidaravičius įsitikinęs, kad nauja kryptis iš Turku į Kauną bus ne mažiau populiari, o gal net pritrauks didesnį nei anksčiau suomių turistų srautą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-08-15 10:31, atnaujinta 2018-08-15 10:39

Viena pigių skrydžių bendrovė šią savaitę paskelbė žinią apie naują kryptį, kuri nuo rudens sujungs Kauną su Turku miestu Suomijoje.

Nuo lapkričio 9 dienos keleiviai iš Kauno į Turku ir atgal bus skraidinami du kartus per savaitę – pirmadienį ir penktadienį.

Pigiomis avialinijomis aplankyti pietvakariniame krante įsikūrusį seniausią Suomijos miestą ir buvusią šalies sostinę tikriausiai norės ne vienas keliautojas iš Lietuvos.

Tačiau ne mažiau patraukliai atrodo ir tai, kad į Kauną vėl atskris daugiau suomių. Turizmo puoselėtojai ir nemažai paslaugų sektoriuje dirbančių verslininkų šios šalies svečius laiko vienais laukiamiausių.

Daugiau nei 15 metų Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuro vadovu dirbęs S.Sidaravičius prisiminė, kaip prieš kelerius metus vykdyti pigūs skrydžiai iš kito Suomijos miesto – Tamperės į Kauną priviliodavo labai daug suomių. Kaunietis įsitikinęs, kad nauja kryptis iš Turku į Kauną bus ne mažiau populiari, o gal net pritrauks didesnį nei anksčiau suomių turistų srautą.

– Maždaug prieš aštuonerius metus esate sakęs, kad svečiai iš Suomijos buvo vieni laukiamiausių. Kodėl?

– Iš visų Skandinavijos šalių atvykę svečiai Kaune plačiai atverdavo pinigines. Manau, ir dabar jie – aktyvūs ir finansiškai pajėgūs turistai. Žinoma, anksčiau jie labiau stebėdavosi lietuviškomis kainomis, kurios dažnai keliskart skyrėsi nuo tų, prie kurių jie buvo įpratę savo gimtinėje.

Buvo metas, kai kas ketvirtas Kaune apsistojęs turistas buvo suomis, atskridęs iš Tamperės. Jų labai laukė Kauno viešbučiai, restoranai, pramogų vietos, ypač naktiniai klubai. Suomiai mielai lankėsi ir muziejuose, užsisakydavo ekskursijas po Kauno senamiestį ir naujamiestį.

– Netrūksta manančių, kad suomiams ne tiek įdomus Kaunas su savo architektūra, kiek pigus alus, maistas ir paslaugos. Sutinkate su jais?

– Ne. Kai prieš aštuonerius buvo pradėti reisai iš Tamperės, daugelis taip pat manė, kad Kauną užplūs ne tik alų, bet ir gerokai stipresnius alkoholinius gėrimus mėgstantys suomiai. Tačiau turistai iš Šiaurės nustebino: jie keliavo su šeimomis. Dalis restoranų, tuomet neturėjusių vaikiškų kėdučių, turėjo jų įsigyti, nes nemažai suomių į Kauną atskrisdavo net su kūdikiais.

Anuomet suomiai Kauną vadino lėto gyvenimo būdo miestu, ypač po to, kai apsilankydavo Vilniuje. Tai jokiu būdu nereiškė, kad Kaunas apsnūdęs. Jie tiesiog sakydavo, kad Kaunas jiems malonus dėl ramesnio tempo.

Žinoma, kiek skaudu būdavo girdėti, kad mūsų mieste jie pasigesdavo tvirtos šeimininko rankos, stebėdavosi, kodėl net Laisvės alėjoje tiek daug aptrupėjusių pastatų fasadų, o pagrindinės miesto gatvės grindinys mena gūdų sovietmetį.

– O ko iš Turku atskridusi nauja suomių banga ieškos Kaune?

– Kaip ir visiems turistams, jiems įdomu tai, kas autentiška – lietuviška, kaunietiška. Neabejoju, kad dėmesio sulauks mūsų nacionalinės virtuvės paveldas, tradicinės šventės, muzikos festivaliai, sporto renginiai. Kadangi reisai iš Turku prasidės vėlyvą rudenį, turistai ieškos informacijos apie netrukus prasidėsiantį kalėdinį laikotarpį.

– Pamenu, kad anuomet suomiškai kalbančių gidų Kaune buvo ieškoma su žiburiu. Ar šiuo metu yra pakankamai suomių kalbą mokančių vedlių?

– Deja. Suomiškai kalbančių gidų nėra daug visoje Lietuvoje. Turistai iš Skandinavijos – išsilavinę žmonės, jie puikiai kalba angliškai. Nemanau, kad svečiai iš Suomijos bus kategoriški, jie tikrai nerėks: „Duokit mums suomiškai kalbantį gidą.“

Miesto įvaizdžiui suomiškai nekalbantys gidai neturėtų pakenkti. Retoje šalyje pavyksta sutikti lietuviškai kalbantį gidą (nekalbu apie kurortines ar labai gausiai turistų lankomas vietas, kur dažniausiai dirba gidai, atvykę iš Lietuvos), tačiau dėl to blogiau apie šalį galvoti nepradėjau.

– Ko iš svetur atvykę užsieniečiai vis dar pasigenda Kaune? Kas galėtų į miestą pritraukti daugiau turistų?

– Pradėkime nuo to, kad ne turistams Kaune ko nors trūksta, o Kaunui trūksta turistų. Užsieniečiai neplūs į Kauną, apie kurį mažai arba visai nieko negirdėję, nes apie šį miestą trūksta informacijos sklaidos.

Tai visais laikais buvo susiję su miestui garsinti skiriamu menku finansavimu. Siekiant pritraukti turistų, Kauną reikia plačiai ir nuolat garsinti.

Per tuos metus, kai dirbau turizmo sektoriuje, nuolat girdėdavau, kad turizmas Kaune yra prioritetinė sritis, tačiau lėšų jai plėtoti vis stigdavo. Tikiu, kad dabartiniai miesto vadovai kitaip suvokia turizmo plėtros naudą.

– Kokias pastarojo meto turizmo skatinimo iniciatyvas pastebite ir kaip jas vertinate?

– Projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ yra sveikintina iniciatyva, kuri leis pritraukti į šį miestą daugybę turistų iš viso pasaulio.

Derybos su įvairiomis avialinijomis dėl naujų krypčių į Kauną – neabejotinai vienas labai svarbių veiksnių, skatinančių turistų atvykimą.

Pastebėjau, kad praplėstas informacinių reklaminių leidinių įvairiomis užsienio kalbomis spektras. Turistas, radęs leidinį apie Kauną savo gimtąja kalba, pajunta, kad yra vertinamas ir laukiamas.

– Ar Kauną pavadintumėte šiuolaikišku ir interaktyviu miestu, kuris patrauklus iš užsienio atvykusiems jaunuoliams?

– Kaune yra daug aukštųjų mokyklų, universitetų. Jau tai rodo, kad miestas jaunatviškas. Jame yra daugybė interaktyvių ir kitokių pramogų bei paslaugų, aktyvios veiklos. Internetu galima daug sužinoti apie miestą dar prieš į jį atvykstant.

Socialiniai tinklai leidžia užmegzti pažintis, todėl dažnai jauno amžiaus svečiai vos atvykę į Kauną jau turi bičiulių, kurie pristato viską, ką įdomaus galima rasti mieste.

– Turite beveik dviejų dešimčių metų turizmo patirtį, tačiau šioje srityje aktyviai reikštis nustojote. Kuo užsiimate?

– Esu Turizmo rinkodaros asociacijos viceprezidentas, Kolpingo kolegijos lektorius, dėstau turizmo rinkodarą ir svetingumą. Tačiau dabar pagrindinė mano veikla – nekilnojamojo turto verslas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.