2016 metais Europoje (ES šalyse, Turkijoje ir Norvegijoje) uždraustų narkotikų konfiskuota daugiau kaip 1 mln. kartų. 2016 metais daugiau kaip 92 mln. suaugusiųjų ES gyventojų (15–64 metų amžiaus) yra bandę uždraustų narkotikų, o maždaug 1,3 mln. ES gyventojų buvo taikomas gydymas, diagnozavus priklausomybę nuo šių narkotikų.
Kokios sumos sukasi šiame žmones į pražūtį stumiančiame versle ir kas jomis operuoja, ataskaitoje nepaminėta. Jos tiesiog nežinomos, o gal ir nesuskaičiuojamos. Ir nors atitinkamos tarnybos dirba, nors konfiskuojami vis įspūdingesni kvaišalų kiekiai, matuojami tonomis, tebeklestintis liūdnai pagarsėjęs „kromelis“ Vilniaus pašonėje tarsi barometras rodo tikrąją padėtį. Galime tik pasidžiaugti, kad kitur yra blogiau.
„Chemnicas (miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje. – Red.) yra Europos metamfetamino sostinė, o Barselona užima pirmą vietą pagal kokaino suvartojimą. Iš kur tokia informacija? Kasmet ekspertai tiria didžiųjų miestų nuotekų turinį“, – rašo savo reportaže Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ korespondentas Maxas Ferstlis portale sueddeutsche‘.de.
Christophas Ortas iš Diubendorfo mieste netoli Ciuricho įsikūrusio Šveicarijos federalinio vandens tyrimų instituto „Eawag“ (vok. Eidgenössische Anstalt für Wasserversorgung, Abwasserreinigung und Gewässerschutz – Vandens tiekimo, nuotekų valymo ir vandens apsaugos federalinis institutas), tirdamas didžiųjų miestų nuotekas, tarsi atverstą knygą skaito jų gyventojų istorijas, tarp kurių ir tokios, kurias, galbūt, kažkas norėtų ir nuslėpti, teigia reportažo autorius.
„Pavyzdžiui, Ciuricho nuotekos pasako, kokį narkotiką jo gyventojai vartoja dažniausiai: tai kokainas. Ir dažniausiai jie vartoja šį narkotiką darbo savaitės pabaigoje. Pagal suvartojamą narkotiko kiekį Ciurichas nusileidžia tik Barselonai“, – rašo M.Ferstlis.
Ch. Ortas ir jo kolegos štai jau keleri metai ieškojo narkotikų pėdsakų Europos miestų kanalizacijose. Iš pradžių jie tyrė 19 miestų ir 21 nuotekų valymo įrenginį.
„Ir jei iš pradžių iš jų juokdavosi, tai po tam tikro laiko mokslininkams pavyko pateikti patikimus duomenis. Jų metodas jau seniai laikomas moksliniu. Tyrimuose dalyvauja vis daugiau miestų – pernai jų buvo 66“, – sakoma straipsnyje. Dar niekada informacija apie narkotikų vartojimą Europoje nebuvo tokia išsami kaip šiandien.
„Ch. Orto ir jo komandos darbo principas paprastas. Jis pagrįstas tuo, kad kiekvienas iš mūsų vaikšto į tualetą. Tas, kuris vartojo narkotikų, siunčia į kanalizaciją informaciją apie tai“, – teigia autorius. Jų pėdsakai nuotekose mikroskopiniai – „tarsi reikėtų aptikti gabalėlį cukraus Bodeno ežere“, bet, nepaisant to, jų ten yra.
„Chemikai gali juos rasti – ir skilimo produktų tyrimo pagrindu gali nustatyti, kiek kokaino, metamfetamino arba ekstazio (MDMA) buvo suvartota tam tikrame mieste“, – rašoma portale.
„Žinoma, yra ir kitų būdų, kurie padeda sužinoti, kiek ir kokių narkotikų vartojama. Galima atlikti apklausas, panagrinėti ligoninių statistiką, įvertinant ir mirtinus atvejus. Tačiau klasikinių apklausų rezultatai susiję, viena vertus, su tuo, kaip sąžiningai atsako respondentas – kai narkotikai vartojami nelegaliai, šis aspektas kelia abejonių. Kita vertus – ne visi žino, kokią konkrečiai cheminę medžiagą jie vartoja“.
O štai nuotekų analizė apima visus miestiečius, ji yra visiškai anonimiška, ir aptinkamos tikrosios medžiagos. „Kanalizacija nemeluoja“, – sako pats Ch.Ortas.
Kai kurie miestai, pastebi straipsnio autorius, pageidauja dalyvauti projekte inkognito. „Galbūt jie būgštauja dėl reputacijos. Ir tam yra pagrindas: pavyzdžiui, laikraščiai seniai „pakrikštijo“ Dortmundą Vokietijos kokaino sostine“.
Ar tai susiję su tuo, kad jis yra arčiausiai didžiausio narkotikų perkrovimo punkto Nyderlanduose? Ar su palyginti palankia kaina? „Mes nežinome, kas vartoja narkotikus Dortmunde“, – sako Ch.Ortas.
„Istorija, kurią pasakoja kanalizacija, visada beasmenė. Analizės rezultatui neturi įtakos, ar didelį kiekį narkotikų vartojo mažai žmonių, ar atvirkščiai – aptiktas kiekis nesikeičia. Nuotekos neatsako į klausimą, ar narkotikus vartojo miesto gyventojai, ar turistai ir atvykėliai, trumpam ten užsilaikę“, – rašo autorius ir pažymi, kad mokslininkai dažniausiai ima mėginius iš kanalizacijos kovo ir balandžio mėnesiais, kai dar neprasidėjusios moksleivių atostogos ir nebūna didelių švenčių.
„Chemikai iš įvairių miestų atsiunčia Ch.Ortui mėginius, jis juos apdoroja ir siunčia į EMCDDA centrą Lisabonoje, kuris kasmet skelbia ataskaitą apie padėtį visoje Europoje“, – teigia žurnalistas.
Mokslininkai daro išvadą, kad Europos vakaruose ir pietuose žmonės vartoja daugiau kokaino nei kituose rajonuose. „Centrais tampa Ciurichas, Barselona, Antverpenas ir Amsterdamas. Ekstazį (kitaip MDMA; tai vienas populiariausių narkotikų, amfetamino darinys; Lietuvoje dažniausiai žinomas pavadinimu „ratas“ ar „ratai“. – Red.) vartoja visur, amfetaminą – daugiausia šiaurėje, o metamfetaminas dominuoja Rytų Europoje“, – teigiama straipsnyje.
Dideli medžiagos kiekiai gaminami Čekijoje – netoli sienos su Vokietija.
Pernai tūkstančiui Drezdeno gyventojų teko 180 mg metamfetamino, o Chemnice, kuris taip pat yra netoli Čekijos sienos, šis rodiklis buvo dar didesnis – 240 mg tūkstančiui gyventojų. Tuo tarpu Miunchene, Berlyne šis narkotikas praktiškai neaptiktas.
Pasak EMCDDA epidemiologo João Mathiaso, nuotekų analizė yra taip pat svarbi, kaip ir apklausos. „Mums reikalingi abu metodai, – sako ekspertas. – Jie papildo vienas kitą, nes kompensuoja vienas kito silpnas vietas“. Pasak straipsnio autoriaus, nuotekų analizė duoda bendrą vaizdą, apklausos prideda smulkesnių detalių.
„Kai kurie mokslininkai norėtų išgirsti naujų istorijų, – rašo M.Ferstlis. – Jie mano, kad kanalizacija gali padėti ne tik atsakyti į klausimus, susijusius su narkotikų vartojimu, bet ir nustatyti, ar miesto gyventojai pasirinkę sveiką gyvenimo būdą, kiek cigarečių jie surūko, ar ne per riebų maistą valgo, kokie ligų sukėlėjai jiems kelia grėsmę“.
Pietų Afrikos Respublikos Štelenbošo mieste šiandien įgyvendinamas, ko gero, pats ambicingiausias projektas: mokslininkai, tirdami nuotekas, nori sukurti savotišką ankstyvojo perspėjimo sistemą.
„Tuo tikslu turėtų būti nustatyta daugiau nei 200 biologinių žymenų, molekulių, kurios gali sukelti ligas. (...) Epidemijas galima aptikti anksčiau, nei žmonės pradės mirti“, – teigiama straipsnyje.
Tačiau atrodo, kad mokslininkai nėra labai suinteresuoti patogenų aptikimu nuotekose.
„Galbūt mums atrodo, kad mes ir taip daug žinome“, – sako Ch.Ortas. „Yra dokumentinių įrodymų, kiek suvartojama alkoholio ir kiek suvalgoma cukraus, turima daug statistinių duomenų ir apie ligų sukėlėjus. O štai paslaptį apie narkotikus žino tik kanalizacija“, – baigia savo straipsnį Ch.Ferstlis.
Parengė Leonas Grybauskas
