Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos Suomijos valdžios veiksmai šiek tiek liberalizuoti prekybą tokiais gėrimais pernelyg nežavi, tačiau Ramūnas Karbauskis sako, kad gali būti, jog bus atsisakyta planų steigti specializuotas alkoholio parduotuves.
Pilni laivai
Pilni laivai suomių kiekvieną dieną. Jie keliauja į Estiją išgerti, taip pat nusiperka alkoholio, kurį parsiveža su savimi į Suomiją.
Suomė Tuuli Hostikka sako, kad jos tautiečiams jau tapo įprasta vykti į kaimynines valstybes ir išgerti, ir parsivežti gėrimų namo.
„Manau, kad tai vyksta dėl kainų skirtumų. Kai žmonės nuvyksta į Estiją, pamato pigų alų, jie pagalvoja, kad būtina jo parsivežti namo ir tuomet jiems pasidaro nesvarbu kokiomis valandomis parduodamas alkoholis“, – sakė Helsinkio gyventoja T. Hostikka.
Dar pernai maisto prekių parduotuvėse Suomijoje buvo galima pardavinėti gėrimus iki 4 ir 7 dešimtųjų laipsnio stiprumo. Šiemet ši riba padidinta iki 5 su puse laipsnio stiprumo. Baruose iki šių metų pardavinėti alkoholinius gėrimus buvo galima tik iki pusės trijų nakties. Šiemet ši riba stumtelėta iki 4 val. ryto.
„Šie pokyčiai nėra labai dideli. Puiku, kad maisto prekių parduotuvėse galiu nusipirkti šiek tiek stipresnio alaus, bet jeigu aš noriu vyno, turiu pirkimą planuoti iš anksto.
Geriau ir tai, kad kai kurie barai dirba ilgiau. Nes problema, kad nuėjus į barą ir žinant, kad jis netrukus užsidarys, žmonės beveik panikuoja, geria greitai. O dabar tai nebūtina“, – kalbėjo suomė.
Jos nuomone, per dideli ribojimai nėra gerai, nes žmogus, žinodamas, kad gali lengvai nusipirkti vyno, kad yra pasirinkimas, dažniausiai jo net neperka.
„Bet Suomijoje aš turiu tai susiplanuoti iš anksto, todėl aš jo tiesiog nusiperku, kad turėčiau“, – sakė Helsinkio gyventoja.
Ministras mano, kad tai – ne masinis reiškinys
Tačiau tiek Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tiek ir valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis neskuba sveikinti suomių ir atšaukti mūsų dabar nubrėžtos griežtos alkoholio kontrolės politikos.
„Manau, kad tos kompleksinės pastangos, kurias dėjo Skandinavijos valstybės į alkoholio problemos sprendimą, duoda efektą, – įsitikinęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. – Tai yra ne tik klausimas, kur prekiaujama alkoholiu, kada juo prekiaujama ir t.t. Tai yra ir darbas su jaunimu, ir visa kita. Taigi aš manau, kad jeigu pati visuomenė sumažino alkoholio vartojimą iki tam tikro procento, tam tikro skaičiaus, ir jeigu jaunimas į alkoholio vartojimą žiūri truputį kitaip, negu, pavyzdžiui, žiūrėjo prieš 20 metų toje pačioje Suomijoje, tai iš to ir gimsta sprendimai.“
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, suomių plaukimas alkoholio į Taliną yra labai pervertinamas.
„Taip, važiuoja, plaukia, bet tai nėra masinis reiškinys, kuris šalies mastu darytų įtaką visos šalies gyventojų būklei. Yra grupė žmonių, kurie taip elgiasi, bet tai yra labai nedidelė visuomenės dalis“, – sakė ministras.
Mato gerus pokyčius
Anot R.Karbauskio, Lietuva savas problemas dar tik bando įveikti, tačiau jau matyti gerų pokyčių – pavyzdžiui nealkoholinio alaus populiarėjimas. Anot jo, jeigu tendencijos išsilaikys, gali būti, kad specializuotų alkoholio parduotuvių Lietuvoje neprireiks.
„Jeigu mes matysime teigiamas tendencijas, gali būti, kad mes nepriiminėsime sprendimų dėl specializuotų parduotuvių“, – teigė R.Karbauskis.
Analizuos šių metų duomenis
Mokesčių inspekcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje už spiritinius gėrimus surinkta ketvirtadaliu mažiau akcizų, tačiau lyginant su pernai beveik trečdaliu išaugo alaus akcizų surinkimas.
Iš viso per pirmuosius 4 metų mėnesius, įskaitant ir kitų gėrimų akcizus, surinkta 92,5 mln.eurų – 16 procentų mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Anot R.Karbauskio, kitąmet bus analizuojami šių metų alkoholio vartojimo duomenys. Tai esą ir leis įžvelgti, ar iš tiesų lietuviai pradėjo mažiau gerti ir ar nereikia imtis dar griežtesnių priemonių.
