Taip pat numatytas specialus mokestis tiems, kurie, turėdami galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, to nedarys, o toliau naudosis savo senomis krosnimis ir šildysis kietuoju kuru.
Šiomis priemonėmis siekiama mažinti oro taršą.
Tai numatyta Aplinkos ministerijos pateiktame oro taršos mažinimo plano projekte, numatančiu, kad teritorijose, kuriose pasiekiamas centrinis šildymas ir prisijungti prie jo būtų įmanoma, kūrenimas kietuoju kuru būtų ribojamas arba uždraustas.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Tai liestų visus kuro deginimo įrenginius, tai: krosnelės, pečiai, katilai“, – aiškino ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Prie centrinio šildymo gyventojai būtų skatinami jungtis mokant jiems kompensacijas. Jeigu jie nesutiktų ir liktų kūrentis malkomis, anglimis ar granulėmis, turėtų pirkti pačius naujausius penktos kartos mažai teršiančius katilus, kurie ir jų įrengimas vidutiniškai kainuotų 6–7 tūkst. eurų.
kiti
Aplinkos ministerija neslepia, kad visos kainos valdžia nepadengtų.
Jeigu toks ministerijos pasiūlymai būtų priimti tokie, kaip dabar numatyta, jie įsigaliotų nuo 2029 metų.
Oro taršos mažinimo plano projekte, pasak TV3, taip pat numatytas ir naujas mokestis tiems, kurie turės galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, bet ir toliau kūrens kietąjį kurą.
Į tokių žmonių namų kaminus ketinama įtaisyti temperatūrų matuoklius – nuotolinius sensorius ir apmokestinti pagal kūrenimą kietuoju kuru laiką – kiek laiko malkos, anglis ar granulės ar kitas kuras būtų deginamas senoje krosnyje, tiek ir tektų mokėti.
Mokestis taip pat priklausytų nuo to, kokį kūrenimo įrenginį žmogus naudotų ar teritorijos, kurioje gyventų.
Toks planas, pasak ministerijos, dar negalutinis, dar laukiama patobulinimų.