„Išpirkimo galimybės negalime vertinti nematydami viso dujų infrastruktūros vaizdo. Šiuo metu, pavyzdžiui, nėra žinoma, kokios po 2024 metų, kai baigsis laivo-saugyklos nuomos sutartis, bus SGD terminalo valdymo sąnaudos bei renkama rinkliava (...) koks bus dujų poreikis Lietuvoje. (...) Todėl šiuo metu tikrai nesvarstome galimybės dalyvauti išperkant SGD terminalą“, – leidiniui sakė L. Sabaliauskas.
L. Sabaliausko įsitikinimu, šiuo metu renkama SGD terminalo rinkliava yra per didelė. „Lietuvos žinių“ teigimu, „Achema“, be kita ko, siūlo į SGD terminalo mokestį neįskaičiuoti terminalo operatorės, bendrovės „Klaipėdos nafta“ investicijų grąžos (pelno) ir infrastruktūros nusidėvėjimo sąnaudų.
„Achemos grupė“ skaičiuojanti, kad, esą teisingai sudėliojus kompensuojamas terminalo sąnaudas, kasmet iš šalies dujų rinkos dalyvių renkama daugiau kaip 80 mln. eurų SGD dydžio rinkliava turėtų sumažėti iki 20 mln. eurų.
BNS primena, kad šiuo metu vien Jonavos trąšų gamykla „Achema“ – didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje – sumoka apie 20 mln. eurų terminalo išlaikymo kaštų.
Vyriausybė ir „Achemos grupė“ šią vasarą bent keturis kartus susitiko kalbėtis dėl terminalo išlaikymo kaštų. Pastarasis susitikimas įvyko praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 30 dieną.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet teigė, kad pagrindinė, dalyvaujant premjerui, vykusio susitikimo žinia ta, jog Vyriausybė ir „Achema“ vertina terminalo išpirkimą kaip galimybę reikšmingai sumažinti jo išlaikymo kaštus, taip pat užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą.
„Mes einame kompromiso keliu, kalbėjome nemažai apie terminalo išpirkimo sprendimus. Pozityvu tai, manau, jog mes vienodai vertiname terminalo išpirkimo galimybę, tiek užtikrinant ilgalaikį tiekimo saugumą, tiek sumažinant terminalo išlaikymo kaštus. Čia, manau, mūsų pozicijos visiškai sutampa“, – po premjero ir trijų ministrų susitikimo su „Achemos grupės“ atstovais žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, kalbėta ir apie kitus terminalo saugumo dedamosios mažinimo būdus, kurie sumažintų jo išlaikymo kaštus jau nuo kitų metų visiems vartotojams, tarp jų ir „Achemai“. Šie kaštai galėtų mažėti perpus.
Ž. Vaičiūno teigimu, mažinant terminalo išlaikymo kaštus, tam tikras vaidmuo teks ir jo operatorei „Klaipėdos naftai“, ir paskirtojo SGD tiekėjo funkciją atliekančiai „Litgas“.
„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas po susitikimo tvirtino, kad koncernas teigiamai vertintų kaštų sumažinimą, tačiau, anot jo, yra ir kitų neišspręstų klausimų.
„Jeigu taip iš tikrųjų įvyks, mes, be abejo, pozityviai vertinsime, nors mūsų principinė pozicija lieka, kaip žinote, turime teisminius ginčus dėl SGD mokesčio, dėl VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – BNS) mokesčio. Aišku, norėtume tuos ginčus užbaigti, norėtume, kad savo verslą valstybė palaikytų ar bent jau jam netrukdytų dirbti kažkokiais dirbtiniais ribojimais. (...) Tikimės objektyvaus, viešo dialogo su Vyriausybe“, – po susitikimo BNS sakė G. Balčiūnas.
Paklaustas, kaip vertina sprendimus dėl SGD terminalo laivo- saugyklos „Independence“ išpirkimo, G. Balčiūnas teigė, kad šis klausimas su Vyriausybe nėra išsamiai diskutuojamas.
„Achemos grupė“ yra SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ akcininkė – ji turi apie 10 proc. įmonės akcijų.
Vyriausybė ir „Achemos grupė“ šią vasarą bent keturis kartus susitiko kalbėtis dėl terminalo išlaikymo kaštų. Pastarasis susitikimas įvyko praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 30 dieną.
Birželio pradžioje dujų kainoms išliekant aukštoms, o trąšų kainoms – žemoms, „Achema“ skelbė mažinanti gamybos mastą ir stabdanti dalį įrenginių. Pasak G. Balčiūno, įmonės situacija išlieka sunki.
Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija rugpjūtį nutarė, kad valstybė po 2024 metų iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ išpirks Klaipėdos SGD terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Jei sprendimui pritars Vyriausybė ir Seimas, tai leistų per ilgesnį laiką išdėlioti terminalo išlaikymo kaštus bei sumažinti jo naštą vartotojams.
