Europos Komisijos (EK) duomenimis Europos sąjungoje (ES) kiekvienais metais pirkėjai įsigyja 100 mlrd. plastikinių maišelių, vienam asmeniui tenka apie 140 maišelių.
Šis skaičius milžiniškas turint omenyje, jog dažniausiai jie naudojami tik vieną kartą.
Sprendžiant plastiko taršos problemą EK priėmė direktyvą, kuria tikimasi, kad iki 2019 metų pabaigos vienas asmuo sunaudos ne daugiau kaip 90 plastikinių maišų.
O iki 2025 metų pabaigos šis skaičius turėtų sumažėti iki 40 maišelių.
Atsižvelgdami į šią direktyvą bei žiedinės ekonomikos principus, kurie visiškai priešingi linijiniams, Lietuvos pakuočių gamintojai kuria inovatyvius sprendimus, tausojančius aplinką.
Klientams svarbūs žiedinės ekonomikos principai
PET pakuotes gėrimams gaminančios įmonės „Putokšnis“ verslo projektų direktorė Daina Lauciutė – Ledovskojienė sako, jog dėl pasaulinės žiedinės ekonomikos gairių šiandienės įmonės vienas iš tikslų – būti atsakingu gamintoju, prisidedančiu prie neigiamo pramonės poveikio aplinkai mažinimo.
Įmonė taip pat siekia veiklą ir inovacijas vykdyti tvariai, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, todėl pastaraisiais metais buvo įgyvendintas projektas kuriant išlengvintų PET ruošinių, skirtų butelių pūtimui, liejimo technologiją.
Taip pat įgyvendinami projektai, orientuoti į antrinių PET žaliavų panaudojimą kuriant „žaliąsias“ liejimo technologijas.
Galutiniam vartotojui vis svarbesnė tampa ekologiška pakuotė, dėl šios priežasties gėrimų gamintojai jaučia spaudimą produkciją pakuoti ekologiškesnėse pakuotėse nei tai buvo daroma anksčiau.
Pasak pašnekovės, išaugęs vartotojų ir gėrimų gamintojų sąmoningumas diktuoja įmonės veiklos kryptys į PET plastikų atliekų ir žalos gamtai mažinimą.
Kiekvienais metais įmonės klientai bando vis lengvesnio svorio ir geometrijos ruošinius, daugėja užsakomų gėrimų pakuočių, kurių gamybai būtų panaudota net iki 50 proc. perdirbto plastiko, mažėja spalvotos pakuotės poreikis, o tuo pačiu paprastėja tokios pakuotė perdirbimo galimybės.
„Besikeičiantis galutinių vartotojų požiūris daro įtaką gėrimų gamintojams, todėl jie kreipiasi į mūsų įmonę, kad kartu atliktume bandymus galutinei pakuotei pagaminti ir kurtume atitinkamas liejimo technologijas bei padidintume perdirbtos PET žaliavos kiekį ir panaudojimą pakuotėje“, – teigia D. Lauciutė – Ledovskojienė.
Spaudimas „žaliai“ pakuotei
Verslo projektų direktorė sutinka, jog jaučiamas rinkos spaudimas „žaliai“ pakuotei. Tačiau taip pat svarbi asmeninė įmonės pozicija šiuo klausimu.
„Kadangi šiame versle esame ir naudojame perdirbtą PET žaliavą pakuotei pagaminti, visuomet stengiamės atkreipti dėmesį į kitų produktų kategorijų pakuotes, kaip jos keičiasi bei kas naudojama, nes tai tiesiogiai liečia mūsų verslą.“, – sako pašnekovė.
Ieškoti, kurti ir įgyvendinti įmonei inovatyvius sprendimus padeda ne tik smalsumas ir savi resursai, bet ir įvairios tarptautinės programos.
Viena jų – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) teikiama Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo paslauga.
Jeigu įmonė kuria inovacijas, tačiau nėra įsitikinusi, jog jos produktai ar technologijos inovatyvūs gali tai patikrinti naudodamasi šia MITA paslauga.
Tačiau ši paslauga nėra vienintelė, kuria naudojosi pakuočių gamybos įmonė taip pat ji įgyvendina projektą pagal Baltijos jūros regiono programos „BSR Stars“ finansavimo priemonę „Inovacijų ekspresas“.
Šis bendradarbiavimas padeda tinkamai vystyti inovatyvias įmonės veiklas bei plėsti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.
Taip pat įmonė būdama Lietuvos plastikų klasterio nare, įgyvendina iniciatyvą klasterio brandinimo sesijoms.
Nuo taros iki įrenginių
Kitos įmonės „Flexblow“ atstovas Gytis Širvinskas pasakoja, jog šiandien įmonė ne tik gamina plastikinę tarą, tačiau taip pat surenka tarą gaminančius įrenginius.
Įmonės veikla išsiplėtė norint vartotojams pasiūlyti dar naujesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Veiklą pradėjusi nuo vaisvandenių pilstymo, vėliau norėdama išlikti konkurencinga įmonė ėmė gaminti tarą.
Vėliau ėmus didėti taros gamintojų gretoms nusprendė dar kartą keisti veiklos kryptį – ne tik gaminti, bet ir surinkinėti bei konstruoti įrenginius.
Šiuo metu lietuvių pagamintas automatines ir elektrines mašinas, kurios laikomos aukščiausio lygio, naudoja daugiau nei 400 taros gamintojų visame pasaulyje.
Modernius, elektrinius įrenginius galima lyginti netgi su elektromobilių pirmtake „Tesla“. Iš tiesų lietuviai buvo pirmesni 2007 metais pagaminę visiškai elektrinį įrenginį.
Šiandien įmonė vis dar užsiima plastikinės taros gamyba, tačiau pagrindine veikla tapo PET taros įrenginių gamyba.
Inovatyvumo ir universalumo svarba
Lietuvių gaminami įrenginiai universalumu ir inovatyvumu išsiskiria visame pasaulyje. Įmonės įrenginiu galima gaminti labai skirtingus butelius – įvairaus dydžio, formos.
Jeigu dar prieš 5 metus reikėjo skirtingų įrenginių norint pagaminti skirtingus butelius, šiandien juos visus galima pagaminti vienu. Kiekvieno kliento norai ir lūkesčiai yra skirtingi.
Pastebimas netgi geografinis tendencingumas.
Rytų Europoje įmonė daugiausia bendradarbiauja su plastikinių butelių, o vakaruose – su pakuotės gamintojais. Pastebima tendencija, jog butelių ir pakuočių gaminimo kiekiai „traukiasi“ sako G. Širvinskas:
„Gaminame mažiau, tačiau įvairesnės formos pakuotes.
Klientai nori vis inovatyvesnių sprendimų, kuriais galėtų išsiskirti iš konkurentų. Paprastas apvalios formos butelis yra labai neįdomus, todėl žaidžiama jo dydžiu ar forma“.
Kalbant apie ekologiją ne visiems klientams ji vienodai rūpi, nes kiekvienas nori sutaupyti, o perdirbti gaminiai kainuoja brangiau. Tačiau plastikinę tarą galima gaminti plonesnę, taip ne tik mažinama plastiko tarša, bet ir gaminio kaina.
Jeigu anksčiau plastikinis butelis svėrė 40 g, šiandien jis gali sverti 35-30 g. Šie skaičiai gali atrodyti per maži ir nereikšmingi, tačiau sudėjus visus sutaupomus gramus išeitų nemaža suma.
Kita dalis klientų, kuriems labiau rūpi ekologija, gamina butelius iš bio-PET, kuris suyra savaime arba perdirbtos žaliavos. Toks plastikas yra 100 procentų perdirbamas. Šis sprendimas šiandien yra draugiškiausias aplinkai.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
