Pastaraisiais mėnesiais degalų kainų kreivė kinta mažiau dėl iš esmės nebekylančių pasaulinės naftos žaliavų kainų, tačiau jų raidai ateityje ir toliau įtaką darys sunkiai nuspėjami geopolitiniai veiksniai. Įtampa tarp JAV ir Irano išlieka, o tai buvo vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių šiemet šoktelėjo pasaulinės naftos žaliavų kainos. Pastarąsias šiemet taip pat veikia ir stiprėjantis JAV doleris euro atžvilgiu. Šių veiksnių rezultatas – maždaug penktadaliu nei praėjusią vasarą brangesnis dyzelinis kuras ir apie 15 proc. brangesnis benzinas.
Šiemet infliaciją mažino lėčiau kilusios maisto žaliavų kainos, tačiau tikėtina, kad metų pabaigoje jos ūgtels sparčiau. Pagrindinė to priežastis – prastas grūdinių augalų derlius dėl šiemet tiek Lietuvą, tiek ir daugelį kitų Europos šalių užklupusi kaitra. Tai sudarytų prielaidas brangti grūdams ir duonos produktams. Jeigu brangs šios prekės, dėl didesnių pašarų kainų gali pakilti ir mėsos produktų kainos. Toks pat kaip grūdinių augalų derliaus scenarijus galimas ir kalbant apie daržovių kainas.
Kaip ir buvo tikėtasi, paslaugų kainos kyla nuosekliai. Šiemet stebime šiek tiek lėtesnį paslaugų kainų didėjimą nei pernai, tačiau tam didžiausią įtaką turi trumpalaikiai veiksniai. Pavyzdžiui, keleivių vežimo oro transportu paslaugos pastaruoju metu yra kur kas pigesnės nei buvo pernai, tačiau kitų paslaugų kainų augimas ir toliau yra tolygus. Tokią paslaugų kainų kitimo tendenciją lemia sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis. Tikėtina, kad paslaugų kainos ir toliau turėtų augti panašiu tempu, kadangi įtampa darbo rinkoje kol kas neblėsta.
Tiesa, šaltuoju metų sezonu, gali šoktelti šildymo kainos. Dėl didėjančios gamtinių dujų paklausos Azijoje ir Europoje ir kitų veiksnių pakilo šių dujų importo kainos, todėl nuo kitų metų pradžios dujos gali brangti. Be to, šiais metais kietasis kuras yra vidutiniškai 20 proc. brangesnis nei pernai, todėl tai kartu su brangesnėmis gamtinėmis dujomis galimai prisidės prie šildymo kainų padidėjimo vartotojams.
Komentaro autorius – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
