Kauno biurų rinka auga greičiausiai Baltijos šalyse – vien per pirmąjį šių metų pusmetį atidaryti 7 nauji biurų pastatai, o iki 2019 metų pabaigos numatoma atidaryti 12 naujų biurų kompleksų.
Pasak įstaigos „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovo Tado Stankevičiaus, per porą pastarųjų metų į Kauno apskritį atėjo 43 investuotojai ir tai įpareigoja miestą pasitempti, gerinti infrastruktūrą.
Itin daug dėmesio skiriama viešųjų erdvių bei gatvių rekonstrukcijai, transporto plėtrai.
Pastarajame tarybos posėdyje nuspręsta atidaryti naują autobusų maršrutą į pakaunėje įsikūrusią Kauno laisvąją ekonominę zoną, kuriuoje darbuotojų skaičius spėriai auga. Žmonės autobusais bus vežami nemokamai.
„Ateityje gali susidaryti neįtikėtinos spūstys, jeigu visi darbuotojai važiuos asmeniniu transportu“, – kalbėjo T.Stankevičius.
Viešojo transporto atnaujimui per trejus metus Kauno savivaldybė skirs mažiausia 41 mln. eurų. Už juos numatyta pirkti naujų autobusų ir troleibusų.
Numatyta per Nerį statyti Kėdainių tiltą, kuris pagerins susisiekimą Vilijampolės gyventojams ir pagerins eismo sąlygas tranzitiniam transportui. Tuo tarpu nuo Aleksoto link Nemuno salos planuojama statyti pėsčiųjų tiltą.
Pastrasis tiltas bus itin svarbus Nemuno saloje pastačius mokslo centrą „Mokslo sala“, kuriame per metus apsilankys maždaug 300 tūkst. žmonių. Kairiojoje Nemuno pusėje turėtų išlikti M.K.Čiurlionio koncertų centras – jį siekiama pastatyti iki 2022-ųjų.
„Newsec“ konsultantas Gintaras Toločka paskelbė, kad Kauno biurų rinka per pusantrų metų išaugo dukart.
„Baltijos regionas turi ketvirtą sparčiai augantį miestą šiuolaikinių biurų rinkoje“, - įsitikinęs ekspertas.
Vienam gyventojui Kaune šiuo metu tenka 0,6 kv. metro biurų ploto, tuo tarpu didžiuosiuose Rytų Europos miestuose šis rodiklis viršija 2 kv. metrus. Kaune 1 kv. metro riba vienam gyventojui dar nebus pasiekta net 2020 metais.
G.Toločkos žiniomis, 2017 metais Kauno rinką sudarė tik B klasės pastatai. Šiuo metu atsiranda vis daugiau A klasės statinių, o 2020 metais apie 20 proc. ploto bus A klasės. Tai itin svarbu didelėms tarptautinėms bendrovėms.
Kita svarbi tendencija Kaune – iki 2017 metų pastatų plotas siekė vidutiniškai 3000 kv. metrų. Šiuo metu daugėja pastatų, kurių plotas siekia 5000 kv. metrų ir daugiau. Pastarųjų užimtumo rodikliai yra labai geri.
Pasak G.Toločkos iki 2017 metų nebuvo aiškios verslo centrų koncentracijos vietos. Išskirti galima buvo tik Savanorių prospekto galinę dalį. Dabar naujas kompleksas formuojasi Jonavos gatvėje, visai greta senamiesčio.
Centrinis Kauno verslo rajonas formuojasi Karaliaus Mindaugo prospekte, kur iškilo „Arka“, o greta kyla „Magnum“ kompleksas.
„Koncentracija rodo brandaus miesto požymį“, - įsitikinęs G.Toločka.
Jis mano, kad naujiems centrams statyti palankios vietos galėtų būti H.ir O.Minkovskių gatvės apylinkės, taip pat Nemuno pakrantė Vilijampolėje ties santaka.
„Newsec" eksperto skaičiavimais, biurų ploto pasiūla Kaune kasmet auga maždaug 40 proc. kasmet, šiemet sudaryta sutarčių dėl 30 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo požiūriu Kaunas nenusileidžia net Vilniui.
Pasak G.Toločkos, šių metų pabaigoje Kaunas turės apie 9,5 proc. neišnuomoto ploto ir tai vienas prastesnių rodiklių regione. Šį skaičių galėjo lemti smarkiai išaugusi pasiūla. Kita vertus, daugiausia laisvo ploto yra senesniuose pastatuose, kurie buvo pastatyti prieš 10–15 metų ir neatitinka šiuolaikinių įmonių poreikių.
Kaune kokybiškas plotas vis dar siūlomas 15–20 proc. pigiau negu Vilniuje.
„Klaidinga būtų neįvertinti ir grėsmių, tačiau Kaune jos nėra išskirtinės. Didelė problema yra darbo rinkoje. Nedarbas šalyje mažėja, o atlyginimai didėja. Kyla klausimų, ar besikuriančios bendrovės galės plėstis tokiais tempais ateityje?“ - kalbėjo G.Toločka.
Pastarąjį dešimtmetį dėl migracijos Lietuva praranda apie 30 tūkst. žmonių kasmet ir Kaunas šioje srityje yra vienas lyderių. Vis tik 2018-ieji gali būti metai, kai išvykstančių bei atvykstančių gyventojų skaičių pavyks subalansuoti. Didžia dalimi - į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių ir baltarusių sąskaita.
