Latviai eina mūsų pėdomis: kimba į atlapus dėl to, prie ko mes jau pripratome

Lietuvoje gaminamo putojančio vyno butelis Latvijos sostinėje Rygoje kainuoja 4,19 euro, pas mus, Vilniuje, to paties tinklo parduotuvėje kaip ir Rygoje visiškai toks pat gėrimas – 4,8 euro. Butelis raudonojo sauso vyno iš Čilės Rygoje – 5,29 euro, Vilniuje toks pat vynas atsieina mažiau – 4,79 euro.

Latviai nekalba apie tai, jog vertėtų, nusižiūrėjus į Lietuvą, riboti alkoholio pardavimą - dabar ten aistros verda dėl taromatų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latviai nekalba apie tai, jog vertėtų, nusižiūrėjus į Lietuvą, riboti alkoholio pardavimą - dabar ten aistros verda dėl taromatų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latviai nekalba apie tai, jog vertėtų, nusižiūrėjus į Lietuvą, riboti alkoholio pardavimą - dabar ten aistros verda dėl taromatų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Latviai nekalba apie tai, jog vertėtų, nusižiūrėjus į Lietuvą, riboti alkoholio pardavimą - dabar ten aistros verda dėl taromatų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Latvijoje diskutuojama, ar verta įrengti taromatus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Latvijoje diskutuojama, ar verta įrengti taromatus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 13, 2018, 4:09 PM, atnaujinta Sep 13, 2018, 4:10 PM

Lietuviai vis dar paburba ant nuo Naujųjų galiojančios tvarkos, ribojančios alkoholio pasiekiamumą. Ne vienas, gyvenantis arčiau sienos, sako iš principo važiuojantis apsipirkti į gretimą valstybę.

Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti birželį, parodė, kad iki 50 eurų alui pirkti užsienyje skiria iki 93 proc. lietuvių, tiek pat latvių ir 74 proc. estų. Iki 100 eurų alui išleidžia 5 proc. lietuvių, 6 proc. latvių ir 19 proc. estų, o iki 200 eurų išleidžia 2 proc. lietuvių, 1 proc. latvių ir 7 proc. estų.

„Pagrindinės priežastys, kodėl Baltijos šalių gyventojai alkoholį perka užsienyje, yra kainų skirtumai dėl akcizų“, – komentuodamas rezultatus naujienų agentūrai „Elta“ teigė „Regioplan“ tyrėjas Jerzy Straatmeijeris.

Lrytas.lt pasidairė po parduotuves Latvijos sostinėje ir pabandė palyginti kai kurių prekių kainas. Kad svarstyklės būtų tikslesnės, paieškojome tų gaminių, kurių galima rasti ir Lietuvoje, ar bent jau panašių į juos.

Pavyzdžiui, tokio pat ispaniško raudonojo vyno butelio kaina Rygoje kiek mažesnė nei Vilniuje: atitinkamai 4,62 ir 4,99 euro. 

Ir Lietuvoje, ir Rygoje galima rasti alaus, kurio šviesaus rūšies litras Rygoje atsieina 1,94 euro, tamsaus ir balto – 2,02 euro. Vilniuje, vieno prekybos tinklo parduotuvėje, tas pats alus kainuoja 1,7 euro už litrą. Tiesa, tai nėra reguliari kaina.

Rygoje, netoli centrinės geležinkelio stoties esančiose parduotuvėse, to paties šviesaus vieno latvių gamintojo alaus litras vienoje parduotuvėje kainuoja 2,14, o už kelių minučių kelio esančioje kito prekybos tinklo parduotuvėje – jau 2,3 euro, už kitą latvišką alų sumokėsite 1,36 euro ir 1,44 euro.

Kainas kėlė – o kas iš to?

Bare, kur pilstomas alus išsinešti, o taip pat yra ir kelios vietos prisėsti pageidaujantiems alaus atsigerti čia ir dabar, dirbanti moteris žinojo, kad Lietuvoje – kitokia prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka nei pas juos.

„Klientai lietuviai pasakoja, kad skiriasi ir gėrimų kainos, ir prekybos alkoholiu laikas trumpesnis. Tačiau nepastebėjau, kad klientų iš jūsų šalies būtų padaugėję“, – kalbėjo vardą nutylėjusi moteris.

Ji pilsto septynių rūšių alų. Pusės litro kaina svyruoja nuo 1,35 iki 1,85 euro. Vilniuje esančiame pilstomo alaus tinkle litras alaus kainuoja 1,45-1,65 euro.

Ar gali būti, kad ir latviai, nusižiūrėję nuo lietuvių, ims riboti prekybą alkoholiu? „O kam tai būtų naudinga? Žmonės visą gyvenimą gėrė. Tiems, kas nori išgerti, laiko ribojimas – ne problema. Juk gėrimų galima nusipirkti ir anksčiau. Jau tiek kartų kainos kilo, ir ką – negi mažiau geria?“, – svarstė pardavėja.

Rajone daug alkoholiu prekiaujančių parduotuvių. Visai prie pat baro – Latvijos alkoholinių gėrimų gamintojo parduotuvė, pora minučių pėsčiomis nuo jos – dar vienas to paties tinklo prekybos taškas. Čia dirbanti Tatjana taip pat netiki, kad Latvijos valdžia ims riboti prekybą alkoholiniais gėrimais.

„Niekas tam nesiryš. Juk tai – mokesčiai, pinigai, atvažiuoja turistai, kurie taip pat įsigyja gėrimų. Jei žmonės nori atsipalaiduoti, kodėl jiems to negalima“, – kalbėjo pardavėja.

Parduotuvė, kurioje dirba Tatjana, kaip ir daugelis gėrimų parduotuvių, Latvijoje veikia iki 22 valandos. Įprasta, kad prieš uždarant parduotuvę, panašiai apie pusę dešimtos vakaro, užplūsta pirkėjų banga. Tatjana sakė, kad taip būna kiekvieną vakarą ir kiekvienoje parduotuvėje.

O ar pastebėjo, kad, apribojus prekybą alkoholiu, padaugėjo lietuvių pirkėjų? Klausimas pardavėją nustebino. „Ta tvarka pas jus jau galioja? Ne nuo Naujųjų įsigalios? Nepaisant to, tikrai pirkėjų antplūdžio iš Lietuvos nėra“, – sakė Tatjana.

Ginčijasi, bet ne dėl alkoholio

Rygoje gyvenanti Justina pasakojo, kad jokių kalbų dėl alkoholio prieinamumo ribojimo negirdėti. Už tai dabar Latvijos valdžia aršiai diskutuoja dėl taromatų. Kadangi tokios užstato sistemos šalis dar neturi, tariamasi, kokia ji turėtų būti. Estija siūlė jungtis ir diegti bendrą sistemą, tačiau latviams ši idėja netiko. Apskritai siūlymai įvesti užstato sistemą latvių sutinkami ne itin palankiai.

„Idėja ir tikslas – labai geri. Tik klausimas, kiek tai kainuos ir kiek sumažins atliekų. Juk depozito sistema surinks viso labo 2 proc. visų atliekų, o reikės bent 30 mln. eurų investicijų. Ar pokyčiai to verti? Ką laimės vartotojas? Ką laimės gamintojas? Ką iš viso to laimės apskritai visa Latvija?“, – tokius klausimus užstato sistemos idėja kelia Latvijos maisto pramonės konfederacijos prezidentei Inarai Šurei.

Ji įsitikinusi, kad verta tobulinti dabar Latvijoje esančią atliekų rūšiavimo sistemą. „Į ją Latvija jau investavusi 80 mln. eurų. Tai pinigai, kurie dabar turėtų dirbti. Klausimas – kodėl jie taip gerai, kaip norėtųsi, nedirba? Negana to, mes ruošiamės įdiegti naują sistemą, po kurios įsigaliojimo pirkėjas už butelį mokėtų 30 proc. daugiau“, – dėstė Konfederacijos vadovė, kurią citavo rus.lsm.lv.

Moteris pridūrė, kad, jos manymu, proga imti taikyti užstato sistemą, praleista. Mat 2014 m. gamintojai buvo už tai, kad rinkoje atsirastų depozito sistema – tuo metu naujovė būtų kainavusi pigiau, 30 proc. būtų leidę sutaupyti ES fondų parama.

I.Šurė skaičiuoja, kad už 30 mln. eurų, kurių reikia depozito sistemai įdiegti, galima įrengti per 3 tūkst. atliekų rūšiavimo punktų. „Tai – didžiuliai pinigai, kuriuos būtų verta įlieti į jau esančią sistemą“, – įsitikinusi Konfederacijos prezidentė.

Ji aiškina, kad, ėmus taikyti užstato sistemą, vartotojai daugiau mokėtų už kitų atliekų tvarkymą. Anot I.Šurės, taip nutiktų, nes iš dabar surenkamų atliekų dingtų stiklas, skardinės ir panašiai – tos atliekos, kurias pardavus galima uždirbti. Vadinasi, atliekų tvarkytojai ieškotų būdų atsigriebti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.