Skaitmenizavimą įdiegti lengva, o nauda grįžta greitai

Pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį, antroji – pradėjus naudoti elektrą, trečioji –ėmus taikyti informacines technologijas gamybos ir paslaugų srityje. Dabartinę, ketvirtąją pramonės revoliuciją galima sieti su skaitmenizacija, dirbtiniu intelektu. Pasak Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ prezidento Tomo Jaskelevičiaus, pramonė 4.0 pakeis visos pramonės sampratą. Jeigu robotizacija pakeitė standartines pramonės operacijas iš rankinių į robotizuotas, tai skaitmenizacija nestandartines operacijas keičia į automatines, kai kompiuteris perduoda impulsus mechaniniam robotui, kad jis galėtų prisitaikyti prie nestandartinių procesų. Taip pat ketvirtoji pramonės revoliucija glaudžiai susijusi su didžiaisiais duomenimis (angl. big data), jų gavimu, apdorojimu ir valdymu. Šiuo metu didžiuliai duomenų srautai tinkamai neišnaudojami, ką daryti yra būtina, norint patogiau ir efektyviau analizuoti informaciją.

 „Baltik vairas“ gamybos procesai.<br> Mindaugo Mikulėno nuotr.
 „Baltik vairas“ gamybos procesai.<br> Mindaugo Mikulėno nuotr.
 „Baltik vairas“ gamybos procesai.<br> Mindaugo Mikulėno nuotr.
 „Baltik vairas“ gamybos procesai.<br> Mindaugo Mikulėno nuotr.
Žilvinas Dubosas. <br> Asmeninio albumo nuotr.
Žilvinas Dubosas. <br> Asmeninio albumo nuotr.
 Tomas Jaskelevičius.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 Tomas Jaskelevičius.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 14, 2018, 2:43 PM, atnaujinta Sep 19, 2018, 10:58 AM

Situacija Lietuvoje

Ketvirtosios pramonės revoliucijos atsiradimą lėmė technologijų tobulėjimas ir noras sumažinti kaštus, turint mažiau resursų gaminti daugiau.

Nors pramonės 4.0 sąvoka buvo suformuota Vokietijoje prieš 7 metus, Lietuvoje tikrai dar ne visos įmonės jai yra pasiruošusios. Jas galima suskirstyti į tris grupes: įmonės, kurios jau gyvena ketvirtąja pramonės revoliucija, verslo subjektai, kurie dar tik pradeda susipažinti su pramone 4.0, bei įmonės, kurios dar nepriėjusios net iki trečiosios revoliucijos.

Anot T. Jaskelevičiaus, įmonės turi tinkamai pasiruošti pramonės revoliucijai, o tinkamam pasiruošimui svarbiausia turėti noro ir motyvacijos. Įmonėms svarbu ryžtis ir investuoti, norint gauti ženklią grąžą. Investicijos susijusios ne tik su gamybos optimizavimo priemonėmis, bet ir darbuotojais.

„Gerų specialistų netrūksta ir netrūks, jeigu jiems bus mokami geri atlyginimai. Tačiau vis dar didelė dalis verslininkų mano , jog pigi darbo jėga gali atstoti dirbtinį intelektą ar robotizaciją. Tokį mąstymą reikėtų kuo greičiau keisti. Įmonės, kurios ignoruos ketvirtąją pramonės revoliuciją, turės užsidaryti. Kitos išeities tiesiog nėra. Jeigu jos neinvestuos į šiuolaikines technologijas ir skaitmeninimą, bus nebekonkurencingos. Mes neturime vidinės rinkos, turime produkciją eksportuoti, konkuruoti tarptautinėse rinkose. Jeigu mūsų gaminami produktai bus brangesni, jų paprasčiausiai nepirks. Mūsų atlyginimai greitai susilygins su ES vidutine alga. Jau po 5 metų gali būti sunku rasti darbo jėgos, kuri sutiktų dirbti už 500 eurų, todėl būtina investuoti į šiuolaikines technologijas. Darbuotojas dirbdamas su jomis uždirba pinigus ne tik sau, bet ir įmonei“, – tvirtina pašnekovas.

Nauda abejoti neverta

Šiaulių įmonės „Baltik vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas ketvirtosios pramonės revoliucijos nauda neabejoja. Įmonė skaitmenizacijos procesą pradėjo prieš 2,5 metų. Šiuo metu gamykloje dirba apie 500 darbuotojų, 75 % darbo vietų skaitmenizuota. Darbuotojai darbui naudoja kompiuterį, planšetę, duomenų kaupiklį, informacinį TV ar kitą išmanųjį įrenginį. Tai reiškia, jog visą informaciją gauna ir atiduoda skaitmeniniu būdu. Visų padalinių duomenys yra matomi realiu laiku. „Popieriaus gamykloje beveik nebėra. Suskaičiavome, jog skaitmenizavimas sutaupo 6-7 tonas popieriaus per metus. Nors tai nėra pagrindinis tikslas, tačiau vis tik smagu, jog kuriame vertę ne tik įmonei, bet ir gamtai“, – sako Žilvinas Dubosas.

Skaitmenizacija įmonėje buvo pradėta diegti šiai esant sudėtingoje ekonominėje situacijoje, todėl klausimų ar tikrai to reikia nekilo. Buvo aišku, kad jeigu nebus imamasi priemonių įmonė gali žlugti. Reikėjo keistis greitai, todėl pirmiausia LEAN metodų pagalba buvo išgryninti procesai, o po to jie skaitmenizuoti. Turint įmonėje 500 darbuotojų juos valdyti popieriniais dokumentais pakankamai sudėtinga, o efektyviai valdyti nelabai ir įmanoma. Kai informacija apie procesą fiksuojama popieriniuose dokumentuose gaištamas laikas, dažnu atveju pasireiškia ir žmogiškasis faktorius kai darbuotojai pamiršta užrašyti duomenis, fiksuoja ne viską, dažnai linkę pagrąžinti situaciją. Be to, ilgėja grįžtamasis ryšys. Popierinis variantas keliauja pas tiesioginį vadovą, kuris kai turi laiko suveda į kompiuterį, rankiniu būdu lygina duomenis su praėjusiais laikotarpiais, kai pamato nuokrypius eina pas darbuotoją klausti kas buvo, o jis jau nebeprisimena. Viso to pasekmė pavėluoti ir ne visada teisingi sprendimai.

Šiuo metu įmonėje skaitmeniniu būdu formuojamos ir skirstomos užduotys, kontroliuojamas srautas, video instrukcijų pagalba sprendžiamas kokybės užtikrinimo ir naujų darbuotojų įvedimo į darbą klausimas.

Kalbant apie pramonę 4.0 greitis yra kertinis raktažodis. „Laikai kai dideli „valgė“ mažus jau praėjo, dabar greiti „valgo“ lėtus. Todėl proceso matymas ir atitinkamas reagavimas realiu laiku yra itin svarbus. Ką tik žengėme dar vieną žingsnį į priekį, kad skaitmenizavimas būtų panaudojamas būsimų problemų prevencijai. Artimiausiu metu planuojame panaudoti aibę surinktų duomenų ir įdarbinti dirbtinį intelektą gamybos planavimui“, – teigia pašnekovas.

Įmonės vadovas išskiria 3 pagrindinius patarimus įmonėms norinčioms įsidiegti skaitmenizavimą:

„Pirmiausia reikia sutvarkyti procesą, o tik po to jį skaitmenizuoti. Pastaroji stabilizuoja patį procesą ir neleidžia stipriai nukrypti nuo normų, o nuklydus skatina reaguoti realiu laiku. Skaitmenizacija tai nėra verslo valdymo sistemos nupirkimas ir įdiegimas. Kiekviena įmonė turi skirtingus procesus ir reikalavimus, todėl sistema negali būti standartinė, ji turi būti adaptuota pagal įmonės poreikius.

Dar labai svarbu glaudžiai dirbti su darbuotojais, aiškinti skaitmenizavimo naudą. Be darbuotojų pagalbos nepavyks visko atlikti teisingai. Pačioje skaitmenizavimo pradžioje jautėme darbuotojų pasipriešinimą, nes dar nebuvo matoma nauda. Tačiau vėliau viskas pasikeitė pamačius, kad jiems patiems dirbti tampa paprasčiau, darbas atliekamas efektyviau, tai lėmė ir atlyginimų dydį. Dabar darbuotojai jau nebeįsivaizduoja, kaip jie galėjo dirbti be skaitmenizacijos įrankių.

Požiūris. Dažnai įmonės galvoja, jog skaitmenizavimo procesas per ilgas ir per brangus, tačiau „dramblį valgant gabalais“ sąnaudos nebūna skaudžios ir grąža pakankamai greita“.

Kur ieškoti investicijų?

Inovacijas skatinanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia įmones, vykdančias inovacinę veiklą, dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:

„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.

„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).

„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.

„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.

Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.