„Wikipedia“ įkūrėjas pasakė, kokia ateitis mūsų laukia – ir tai nesustabdoma

Internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ įkūrėjo Jimmy Waleso žurnalas „Forbes“ paprašė pasidalinti įžvalgomis, kaip aukštosios technologijos keisis ir keis mūsų gyvenimą, kurios jų – daug žadančios, o kurios gali sukelti nemažai rūpesčių. J.Walesas pasidalijo įžvalgomis, kokios technologijos vyraus ateinantį dešimtmetį.

„Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> Lrytas.lt fotomontažas
„Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> Lrytas.lt fotomontažas
 „Wikipedia“ įkūrė J.Walesas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wikipedia“ įkūrė J.Walesas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
J.Waleso nuomone, kriptovaliuta pakeis nekonvertuojamus popierinius pinigus – menkai tikėtinas įvykių scenarijus.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
J.Waleso nuomone, kriptovaliuta pakeis nekonvertuojamus popierinius pinigus – menkai tikėtinas įvykių scenarijus.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 „Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 „Wikipedia“ įkūrėjas J.Walesas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 16, 2018, 12:46 PM

Bepiločiai

Didžiausių pokyčiai, kurių laukiu artimiausiais metais – automatizacija ir bepiločiai. Daugeliui iki šiol atrodo, kad tai – kažkas iš fantastikos srities. Tačiau iš tiesų priartėjome prie viso to atsiradimo realybėje.

Spėju, kad pirmiausia keisis krovinių pervežimo dideliais atstumais sistema. Tai – milžiniška industrija! Be to, ir automatizuoti bepiločius kur kas paprasčiau nei taksi ar asmeninius automobilius. O, įvertinant miestuose susidarančias spūstis, juos valdyti techniškai ne taip jau ir sudėtinga.

Aš – optimistas ir manau, kad technologinis progresas – į naudą. Nemanau, kad jis lems nedarbą: naujos technologijos visada kuria aukštųjų technologijų darbo vietas.

Pokyčiai vyks nuosekliai. Kitas reikalas – jiems turime pasiruošti. Progresas nesustabdomas. Kasmet jis paspartėja geometrine progresija tačiau reikia suprasti, kad daugiau niekada negyvensime taip lėtai, kaip gyvename šiandien.

Akivaizdu, kad bus vis mažiau tokių žmonių, kurie gyvenimui užsidirbs sunkiu fiziniu darbu. Tai reiškia, kad bus mažiau mirčių keliuose, gamyklose, naudingųjų išteklių gavybos vietose. Juk daugelis pramonės šakų – ne pačios tinkamiausios vietos dirbti.

Blokų grandinė

Blokų grandinė – didžiulė industrija. O štai kriptovaliutas vertinu gana skeptiškai, nors neatmetu jų įsišaknijimo.

Pasaulyje gyvenu gana seniai, todėl prisimenu interneto bendrovių burbulą, kai dėl itin didelio optimizmo ir spekuliacinių motyvų 1995–2000 m. sparčiai brango interneto bendrovių ir su jomis susijusių įmonių akcijos. 2000 metų gegužę, pasiekęs aukščiausią piką, indeksas nukrito maždaug 78 procentais.

Kalbant šia tema, laikausi neoriginalios pozicijos ir manau, kad skaitmeninių valiutų burbulas niekuo nesiskiria nuo interneto bendrovių burbulo. Kad kriptovaliuta pakeis nekonvertuojamus popierinius pinigus – menkai tikėtinas įvykių scenarijus. Manau, kad skaitmeninė valiuta visuomet liks tik antrąja realybe.

Per keletą pastarųjų metų pamatėme, kaip iš to galima daug užsidirbti. Sekėme, kaip vystomi projektai, kurie iš esmės neturėjo jokios prasmės. Kai kurie jų, suprantama, jau žlugo. Mano nuomone, tiems, kurie nori kur nors investuoti, privalo būti be galo atsargūs. Neverta sieti vilčių su tuo, kas nepatikrinta laiko.

Pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria skaitmeninės valiutos – mastas. Tai – labai svarbus klausimas, kurio greitai išspręsti nepavyks. Kriptovaliutos visiškai netinka staigioms masinėms transakcijoms. Tai – pernelyg sudėtingas mechanizmas, kad jis būtų pasitelktas panašiame lygmenyje. Problemų kyla dėl to, kad kuo daugiau vartotojų blokų grandinėje, tuo sudėtingesnė transakcijų grandinė susiformuoja ir tuo kebliau ją patikrinti.

Be to, reikia pripažinti, kad tie kriterijai, kurie iš pradžių atrodė didelis kriptovaliutų privalumas, dabar tapo dideliu galvos skausmu. Pirmiausia kalbu apie galimybės atšaukti transakciją nebuvimą. Iš pradžių tai atrodė svarbus naujos technologijos pranašumas, tačiau vėliau nutiko daug situacijų, kuriose mokėjimą buvo būtina atšaukti. Tokia buitiška realybė.

O štai blokų grandinė – be galo įdomi technologija. Ją galima pasitelkti kam tik besugalvotum. Dėl jos daugelis procesų tampa kur kas paprastesni, patikimesni ir pigesni. Blokų grandinės pagrindu turėtų atsirasti kažkas įdomaus, tik tai įvyks po to, kai nutils triukšmingas kalbėjimas apie ją. Kol kas šiame triukšme sudėtinga sučiupti kažką iš tiesų vertingo.

Kai kuriose valstybėse blokų grandinės integraciją į ekonomiką svarsto šalių vadovai. Mano manymu, vienu pokyčių variantų taps „stablecoin“ — kriptoaktyvas, kurio kursas susietas su nekonvertuojamais popieriniais pinigais.

Kriptovaliutų entuziastams visa tai ne itin patinka, todėl kad iš pradžių skaitmeninės valiutos buvo sumanytos kaip valstybinei ekonomikai alternatyvus, o ne ją papildantis instrumentas. Negaliu nuspėti, kaip vystysis visa ši kriptovaliutų istorija, tačiau, man rodos, pasaulinė tendencija labai – pozityvi.

Sutelktinis finansavimas

Kai ėmiau kurti „Wikipedia“, jau turėjau patirties su keliais nesėkmingais projektais. 2000 m. paleidau „Nupedia“ – internetinę enciklopediją, kuriai straipsnius rašė profesionalai. Paruošėme 12 medžiagų ir mano pinigai baigėsi. Vėliau suvokiau, kad neprofesionalios, tačiau suinteresuotos bendruomenės sutelkimas kur kas efektyvesnis nei centralizuota organizacija.

Turėdamas omenyje šias klaidas sutelktinio finansavimo principu įkūriau „Wikipedia“.

Tai – nekomercinis iš aukų gyvuojantis projektas. Šiandien, kai „Google“ – viena brangiausių kompanijų pasaulyje, „Wikipedia“pagal rinkos kapitalizaciją galėtų su ja lenktyniauti, jei veiktų reklamos principu: bet kokia paieška į pirmąją eilutę išmeta „Wikipedia“ puslapį.

Esu tikras, kad reklamos modelis menkina kokybę ir didina turinio apimtis, tačiau galiausiai tai į niekur nenuveda. Tad jei „Wikipedia“ nutarčiau įkurti šiandien, darbo principų nekeisčiau.

Netikros žinios

Netikrų žinių fenomenas – taip pat internetinių svetainių reklamos modelio laukas. Kuo prieštaringesnė ir skandalingesnė antraštė, tuo daugiau skaitytojų ji pritrauks. Tačiau tokia naujiena gyvena vos kelias dienas, o karti tiesa tokiais atvejais visada paaiškėja.

Galvoju, kad melaginga informacija naujienose nepajėgs pakeisti pasaulio. Lengva įsivaizduoti, kad kas nors, būdamas valdžioje, įsigeis pakoreguoti informaciją apie save – suprantama, patys įvairiausi valstybiniai organai skirtingose šalyse pageidautų kontroliuoti bet kokią informaciją. Jie gali pamėginti pataisyti straipsnį enciklopedijoje „Wikipedia“, tačiau faktiškai taip nutinka labai retai.

Wikipedia“ – didžiulė žmonių skirtingose šalyse bendruomenė. Tai – labai sudėtingas organizmas, kuriame visi nepatikimi faktai patikrinami ir yra moderuojami ne vieno asmens, o visos grupės nepažįstamųjų, nepriklausomų vienas nuo kito.

Wikipedia“ bendruomenė itin skrupulingai žiūri į šaltinio patikimumo klausimą: moderatoriai mato visus padarytus pakeitimus ir juos patikrina.

Pavyzdžiui, per JAV prezidento rinkimus enciklopedijoje „Wikipedia“ pasirodė informacija, kad Romos popiežius palaiko Donaldą Trumpą. Tačiau popiežius niekada nepalaiko politinių kandidatų. Todėl tokios žinios moderatorių ištrinamos.

Suprantama, pasitaiko ir kur kas sudėtingesnių klausimų, kurių negalima vienareikšmiškai vertinti. Tačiau „Wikipedia“ – ne vieta ieškoti vienareikšmių atsakymų į klausimus. Čia vieta, kur klausimus užduoda.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.