Blockchain‘as – tai metodas saugiai keistis informacija naudojantis decentralizuota duomenų baze. „Bitcoinai išpopuliarėjo prieš dešimtmetį. Per visą šį laiką blockchain‘o technologija vystėsi, skirtingos pramonės šakos pradėjo ją taikyti skirtingose srityse“, – sako Vilniaus blockchain centro vadovė Eglė Nemeikštytė.
Nuo krovinių pervežimo iki medicinos
Pasak pašnekovės, blockchain‘o panaudojimo galimybės plačios ir įvairiapusiškos. Šiuo metu ši technologija ypač populiari pervežimo srityje. Didžiausia pasaulyje laivybos įmonė „Maersk“ pasinaudojusi technologija sukūrė platformą, kurioje įvairios tiekimo grandinės dalyviai prisiregistravę pervežimo tinkle keičiasi informacija.
Tačiau blockchain‘o technologiją galima taikyti ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje. Štai Estija šiuo metu testuoja sistemą skirtą balsavimui. O Kanados vyriausybė yra įsidiegusi sistemą, kurioje kiekvienas pilietis realiu laiku gali stebėti kaip valstybė leidžia pinigus tam tikroms viešosioms paslaugoms ar prekėms pirkti. Taip pat blockchain‘o pavyzdžių galima rasti ir medicinos sektoriuje.
Vienas iš konkrečių atvejų – technologijos taikymas vaistų receptų platformoje, kurioje vaistinių tinklai yra sujungiami su gydymo įstaigomis. Šiame tinkle iškart yra matoma, kai receptas yra panaudojamas. Tokiu būdu yra užkertamas kelias receptų falsifikavimui ar naudojimui antrą kartą. Tai yra ypač aktualu vaistams, kurie gali sukelti priklausomybę.
„Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau jų yra daugiau, tad reikėtų nebijoti taikyti blockchain‘o technologijos įvairiose srityse. Be to, šios technologijos pavyzdžių nemažai galite rasti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. „Debitum“ kuria skolinimo platformą, šiuo metu ji yra testavimo fazėje, kita lietuvių įmonė „Lympo“ naudoja platformą sujungdama išmaniųjų laikrodžių ir mobiliųjų programėlių naudotojus, kurie stebi savo aktyvumo lygį su šių daiktų pardavėjais. Tokiu būdų pastarieji gali lengviau ir paprasčiau pasiekti savo vartotoją. Iki šiol tai buvo daroma per trečiuosius asmenis. Informacija buvo renkama ir parduodama, dabar viskas vyksta greičiau ir paprasčiau“, – teigia E.Nemeikštytė.
Blockchain‘o technologija automobilių industrijoje
Vieno sėkmingiausio lietuvių startuolio „carVertical“ atstovas Ignas Kučinskas sako, jog blockchain‘u paremta idėja gimė siekiant išspręsti aktualią automobilių industrijos problemą, kuri svarbi daugeliui žmonių. Vis augančioje naudotų automobilių rinkoje pastarieji keičia daug šalių ir savininkų, tačiau informacija apie automobilius keliauja lėtai.
Be to, dažnai ji yra išskirstyta keliuose šaltiniuose, kurie dažniausiai yra privatūs, uždari ir centralizuoti, tai stabdo duomenų tėkmę bei mažina jų patikimumą. Šią situaciją dar labiau apsunkina skirtinga reguliavimo aplinka, galimas informacijos jautrumas – sąsaja su asmeniniais duomenimis bei jų apsauga.
„Ko gero svarbiausias faktorius, kodėl naudojame blockchain‘o technologiją yra duomenų sistemos decentralizavimas. Išskirstytą informaciją norime sutelkti ir normalizuoti, o sistemą kurioje ji saugoma – paskirstyti. Įrašai yra analizuojami ir kryžmiškai patikrinami. Duomenų išsaugojimas Ethereum blockchain’e lemia tai, kad duomenų klastojimas tampa technologiškai neįmanomas“, – tvirtina I. Kučinskas.
Šiuo metu startuolis jau yra išvystęs partnerinius ryšius su įvairiais automobilių industrijos lyderiais, sukūręs duomenų infrastruktūrą.
„Dabar integruojame informaciją ir toliau vystome produktą. Demonstracinę automobilio ataskaitos versiją galite rasti mūsų svetainėje, o funkcionalų produktą Lietuvoje ketiname išleisti jau netrukus“, – tikina pašnekovas.
Kalbant apie ateities perspektyvas startuolis tikisi ir toliau sėkmingai dirbti, kurti sprendimus, kurie šalina šiuo metu rinkoje esančius efektyvumo trūkumus. Tikisi įnešti tvarkos ir struktūros į industriją, kuri dar vis pernelyg chaotiška.
„Pastaruoju metu blockchain’o technologija staigiai išpopuliarėjo ir vyrauja nuomonė, jog tai – geriausias dalykas po raikytos duonos. Manau, jog yra svarbu išlikti objektyviems – vienose srityse ši technologija prigis, kitose – ne. Stengiamės orientuotis į ilgalaikę perspektyvą ir pritaikyti blockchain’ą realios, apčiuopiamos vertės kurimui“, – sako I. Kučinskas.
Kur ieškoti investicijų?
Šis startuolis jau įvertintas ne tik vartotojų, bet ir inovacijų politiką Lietuvoje vykdančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA). 2017 m. rudenį jis tapo MITA organizuoto konkurso „Ieškomas inovatorius“ laureatu. Startuoliai ar įmonės, kuriančios inovacijas tiek blockchain‘o, tiek kitose srityse kviečiamos dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:
„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.
„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).
„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.
Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
