2018 metų, 2-ojo ketvirčio duomenimis virtualias pinigines yra įsigiję daugiau nei 25 000 000 vartotojų visame pasaulyje skelbia statista.com. Kriptovaliutos neaplenkė ir Lietuvos. Šiandien virtualios piniginės savininkai laukiami daugiau nei 30 Lietuvos parduotuvių ir paslaugas teikiančių įstaigų kasose. Taigi kas laukia ateityje? Ar tikrai įprastinius bankus pakeisime virtualios valiutos bankais, o galbūt priešingai kriptovaliutų laukia žlugimas?
Inovacijos skatina progresą
Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas sako, jog inovacijos yra vienas iš svarbiausių progreso variklių, dėl šios priežasties Lietuvos bankas domisi blokų grandinės („blockchain“) technologija nuo pat jos atsiradimo. Pasak pašnekovo, blokų grandinės technologija turi milžinišką perspektyvą – tą rodo faktas, kad ir viešosios, ir privačios įmonės į šios technologijos tyrimą ir panaudojimą investuoja didelius pinigus. Ankščiau ar vėliau ši technologija pasieks tokį lygį, kai ją galima bus pritaikyti daugelio įmonių veikloje optimizuojant procesus ir taip taupant išteklius. Pavyzdžiui, mokėjimo sferoje blokų grandinės technologija gali paspartinti pervedimus atsisakant tarpininkų. Tiesa, iki šios stadijos blokų grandinės technologiją dar reikia pabrandinti.
G. Šniukas perspėja, jog kriptovaliutos suteikia ir galimybių, pavyzdžiui, smulkiam ir vidutiniam verslui pritraukiant lėšų, bet kelia ir nemažai grėsmių – pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, sukčiavimo, vagysčių pavojai, didelis kurso svyravimas ir neapibrėžtumas. Dėl to ir Lietuvos bankas, ir Europos Sąjungos priežiūros institucijos yra ne kartą įspėjusios žmones būti atsargiems.
„Kaip toliau klostysis virtualiųjų valiutų progresas šiai dienai prognozuoti būtų sudėtinga. Šioje vietoje matyčiau kitą tendenciją – vystantis finansų technologijoms tokioms, kaip pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai (galima telefonu atsiskaityti per kelias sekundes ištisą parą ir kiaurus metus), augs atsiskaitymai elektroninėje erdvėje ir atitinkamai turėtų mažėti mokėjimai grynaisiais pinigais. Tačiau kalbėti apie įprastinės valiutos pakeitimą virtualia dar gerokai per anksti“, – tvirtina pašnekovas.
Tokios pačios nuomonės ir Vilniaus blockchain centro vadovė Eglė Nemeikštytė: – „ Abejočiau, kad mums įprastinių bankų nebeliktų, juk juose žmonės atlieka ne tik mokėjimus. Bankai teikia ir kitas paslaugas. Žinoma, mokėjimo paslaugos be jokios abejonės keisis. Bus plėtojamos įvairios fintech‘o sritys, tai stipriai keis atsiskaitymo sistemą“.
Pašnekovė sutinka, jog vis dar nemažai žmonių tiesiog nepasitiki blokų sistema: – „Jeigu kažkuo nori pasitikėti, turi tai suprasti. Blokų grandinės sistemos neturi tarpininko, tad reikia pačiam vartotojui suprasti kaip ji veikia bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, žinoma, jog tai gąsdina. Tačiau supratus sistemos veikimo principus baimės dingsta.
Kur ieškoti investicijų?
Kad nepasitikėjimo, abejonių ir nerimo blokų grandine būtų dar mažiau novacijų politiką Lietuvoje vykdanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos finansų ministerija bei Lietuvos banku lapkričio 8 d. kviečia visuomenę dalyvauti „Finansinių technologijų“ (fintech) konferencijoje.
Renginio metu bus suteikta unikali galimybė susipažinti su pagrindiniais finansinių technologijų pramonės atstovais – politikos formuotojais, reguliavimo institucijomis, inovaciniais lyderiais.
Konferencijos pranešėjai dalinsis naujausiomis finansinių technologijų tendencijomis ir idėjomis. Taip pat inovatyvius produktus kuriančias įmones MITA skatina dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:
„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.
„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).
„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.
Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
