Jeigu prieš dvidešimtmetį abejojome ar saugu atsiskaityti banko kortele šiandien lygiai taip pat galvojame apie blockchain technologija paremtas kriptovaliutas. Ar dar po dešimtmečio kriptovaliutos mums atrodys įprastas ir kasdienis atsiskaitymo būdas gana keblu. Tačiau neabejojama, jog finansų sektorius tikrai keisis ir tobulės.
Blockchain perspektyvos finansų sektoriuje
Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas sako, jog kalbant apie šiandienę situaciją negalima nepaminėti blockchain technologijos, kurios perspektyva milžiniška. Tai įrodo faktas, jog tiek viešosios, tiek privačios įmonės domisi šios technologijos panaudojimo galimybėmis. Blochchain technologija pirmiausia buvo pradėta naudoti atsiskaitymo sistemoje, sukūrus virtualią valiutą – Bitcoinus.
Ši technologija paspartino atsiskaitymus. „Ankščiau ar vėliau ši technologija pasieks tokį lygį, kai ją galima bus pritaikyti daugelio įmonių veikloje optimizuojant procesus ir taip taupant išteklius“, – teigia pašnekovas. Grįžtant prie virtualiųjų valiutų prognozuoti kas jų laukia ateityje sunku.
Tačiau šioje vietoje matoma kita tendencija – vystantis finansų technologijoms tokioms, kaip pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, augs atsiskaitymai elektroninėje erdvėje, todėl atitinkamai turėtų mažėti atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Kitose šalyse ši praktika jau įprasta. Pavyzdžiui, Suomijoje daugelyje vietų priimama tik banko kortelė. Tačiau po truputį ši tendencija populiarėja ir mūsų šalyje. Jau galite rasti vietų, kuriose gryni pinigai nebepriimami.
Atsiskaitymo būdai tobulės?
Nors šiuo metu virtualiųjų valiutų piniginės SpectroCoin“ atstovas Vytautas Karalevičius orientuojasi į virtualias valiutas, tačiau jis neatmeta galimybės ateityje vartotojams siūlyti jau kitokius atsiskaitymo būdus: – „Mūsų verslo tikslas yra padėti žmonėms atsiskaityti internete. Jeigu po 10 metų ar anksčiau atsiras pažangesnių mokėjimo būdų, mes juos pasiūlysime savo klientams“.
Jau šiandien pašnekovas domisi ateities perspektyvomis ir savo verslą plečia orientuodamasis į ne tik su virtualiosiomis valiutomis susijusius finansinius sprendimus. „Jau nuo verslo pradžios į virtualias valiutas žiūrėjome kaip į galimybę suburti pradinę klientų bazę bei sukurti infrastruktūrą, kurią galėtume taikyti siūlant ir kitus mokėjimo būdus“, – tvirtina V. Karalevičius.
Kur ieškoti investicijų?
Inovacijas skatinanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia įmones, vykdančias inovacinę veiklą, dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:
„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.
„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).
„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.
Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
