Šventosios uosto gaivinimas – jau Palangos galvos skausmas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija Šventosios uostą perleido Palangos miesto savivaldybei – pasirašytas turto, valdymo teisių perdavimo ir priėmimo aktas. Tikimasi, kad šis tarpukariu pradėtas statyti, sovietmečiu dar veikęs, bet vėliau apleistas uostelis pagaliau atgims.

Palangai perduotas Šventosios uostas pakeitė savo statusą - tapo municipaliniu.<br>KVJU nuotr. 
Palangai perduotas Šventosios uostas pakeitė savo statusą - tapo municipaliniu.<br>KVJU nuotr. 
 Šventosios uostas perduodamas Palangos savivaldybei.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduodamas Palangos savivaldybei.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Arvydas Vaitkus ir Šarūnas Vaitkus pasirašė aktą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Arvydas Vaitkus ir Šarūnas Vaitkus pasirašė aktą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduodamas Palangai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduodamas Palangai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pasirašytas svarbus dokumentas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Pasirašytas svarbus dokumentas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduodamas Palangai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduodamas Palangai.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Valentinas Greičiūnas įspėjo, kad prireiks investicijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Valentinas Greičiūnas įspėjo, kad prireiks investicijų.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei.<br> G.Pilaičio nuotr.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.<br> G.Pilaičio nuotr.
Palangos merui - Klaipėdos  uosto direkcijos dovana. <br> G.Pilaičio nuotr.
Palangos merui - Klaipėdos  uosto direkcijos dovana. <br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos jūrų uosto kūrėjas ir  buvęs vedlys V.Greičiūnas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos jūrų uosto kūrėjas ir  buvęs vedlys V.Greičiūnas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas užneštas smėliu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uostas užneštas smėliu.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Uostelyje galima pabraidyti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Uostelyje galima pabraidyti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Teritorijoje  - apleista privati nuosavybė.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Teritorijoje  - apleista privati nuosavybė.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Įplaukos vartuose - pramogautojų laivynas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Įplaukos vartuose - pramogautojų laivynas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uoste kol kas - tik tokia laivyba.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios uoste kol kas - tik tokia laivyba.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Uostelio vidaus akvatorija.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Uostelio vidaus akvatorija.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Senieji bangolaužiai baigia subyrėti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Senieji bangolaužiai baigia subyrėti.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Š.Vaitkus kupinas ryžto prikelti Šventosios uostą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Š.Vaitkus kupinas ryžto prikelti Šventosios uostą.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Šventosios  uosto molai.
 Šventosios  uosto molai.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Sep 29, 2018, 4:24 PM, atnaujinta Sep 29, 2018, 5:49 PM

Šventosios uosto reikalais ilgokai rūpinosi KVJU direkcija – kurtos įvairios vizijos, parengta atstatymo ir plėtros galimybių studija, net įsteigta atskira direkcija. Norėta jį atverti priekrantės žvejybos įmonėms, pramoginių laivelių ir jachtų savininkams, tačiau visus sumanymus ir investicijas niekais paversdavo jūros stichija – išgilintą kanalą po pirmųjų audrų vėl užnešdavo smėlis.

KVJU direkcija įvykdė premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės prieš mėnesį priimtą nutarimą „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos savivaldybei“ – apmirusį, smėliu užneštą ir beveik nenaudojamą Šventosios uostelį nuo šiol patikėjimo teise valdys ir mėgins jį atgaivinti kurorto valdžia.

Šventosios uostą valdžiusį KVJU direkcija parengė jo atstatymo projektą, teikė paraišką Europos Sąjungai (ES) dėl finansinės paramos. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti investicijų iš transporto sektoriaus plėtros fondo, nes šio uostelio paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė.

KVJU direkcija sutiko Šventosios uosto turtą ir jo valdymo teises perduoti Palangos miesto savivaldybei. Manoma, kad po tokios rokiruotės kurortui atsiveri daugiau galimybių siekti ES paramos, ieškoti patikimų verslo partnerių, strateginių investuotojų uostelio atstatymo darbams.

Palanga tampa uostamiesčiu

„Bendru įvairių institucijų sutarimu padarytas didžiulis darbas – remdamiesi europine praktika priėmėme labai teisingą sprendimą, kad Šventosios uostas su jam keliamais uždaviniais galėtų tvarkytis savivaldos pagrindais“, - pasirašytą aktą dėl uostelio perdavimo Palangos kurortui kaip istorinį žingsnį vertino iškilmingame KVJU direkcijos posėdyje dalyvavęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

„Esu dėkingas Vyriausybei už aiškų matymą ir kryptį, kad Klaipėdos jūrų uostas turi užsiimti komercinėmis funkcijomis. Didžiulė padėka Palangos miesto vadovybei už parodytą ryžtą ir prasmingas įžvalgas, kaip plėtoti Šventosios uostą. Tikime, kad jis bus pilnas gyvybės, trauks ir vietinius gyventojus, ir poilsiautojus, atgims tradiciniai žvejų verslai“, – vylėsi KVJU generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Šventosios uostas orientuotas į turizmą, žvejybą, tad Susisiekimo ministerija negali finansuoti jo plėtros. Už minėtas sritis atsakingos kitos ministerijos. Šiandien yra tam tikros europinės lėšos, atsiranda galimybių į jas pretenduoti ir panaudoti investicijoms į Šventosios uostą. Jį atgaivinus pirmiausiai išloštų Palanga“, – tvirtino susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.

Patarimas - nešvaistyti pinigų

Šventosios uosto akvatorija užima daugiau kaip 209 hektarų, o bendras vidaus baseinų ir žemės plotas – daugiau kaip 16 hektarų. Palangai patikėjimo teise perduotos valdyti ir naudoti valstybinės krantinės, ilgalaikis materialusis bei ten esantis nekilnojamasis turtas. Savivaldybė perėmė jau suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo projektus, studijų dokumentus, kurių vertė - apie 2 mln. eurų.

„Šventosios uostas neabejotinai svarbus regiono ekonominei plėtrai, neatsiejamas nuo mūsų jūrinės valstybės įvaizdžio. Atidarytas pritrauktų daugiau pramoginiais ir sportiniais keliaujančių turistų. Ne mažiau svarbu sukurti reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams – nuo to ir pradėsime“, - aiškino Palangos meras Šarūnas Vaiktus.

KVJU direkcijos posėdyje dalyvavę uostininkai, hidrotechnikai, krantotvarkininkai Palangos savivaldybei patarė nekartoti ankstesnių klaidų ir nešvaistyti lėšų vėjais, kai Šventosios uostas buvo gilinamas neapgalvotai – prieš tai nepastačius įplaukos kanalą nuo bangų apsaugančių betono bangolaužių.

Tuomečio KVJU direkcijos vadovo, geografijos mokslų daktaro Eugenijas Gentvilo įsakymu atvertas, bet vos savaitę veikęs Šventosios uostelis tapo spąstais įplaukusiems laiveliams, nes kanalą vėl užnešė smėlis. Dėl šio akibrokšto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bangolaužiams pinigų nežadėjo

Municipaliniu tapusiame Šventosios uostelyje, kuris be kita, ko, yra pripažintas strateginiu valstybės objektu, pasak Š.Vaitkaus, pirmiausiai bus gerinama žvejybos verslo infrastruktūra – planuojama įrengti sandėlius žvejams, kur jie galėtų susikrauti savo mantą ir laivelių įrangą, atsiras automobilių stovėjimo aikštelės.

Kad smėlis neužneštų Šventosios upės žiotyse dunksančio uostelio, įplaukos kanalą pirmiausia reikia apjuosti molais. Tokių uosto apsaugos nuo vėjų ir bangų įrenginių statyba kaina - apie 100 mln. eurų. Kitas etapas - vidaus akvatorijų gilinimas, krantinių statyba.

Nors kancleris A.Stončaitis Palangos savivaldybei jokių konkrečių investicijų Šventosios uosto statyboms iš valstybės biudžeto nežadėjo, Š.Vaitkus su savo komanda kupinas ryžto išspręsti visas problemas, įveikti visas kliūtis.

„Palangoje pastatėme koncertų salę, rekonstravome Vasaros estradą, pakeltas iš pelenų sudegęs kurhauzą. Žinome, ką daryti, pamatysite, atgaivinsime ir Šventąją“, - entuziastingai kalbėjo Š.Vaitkus.

Šventosios uostas - ne kurhauzas

Buvęs ilgametis KVJU direkcijos vadovas, civilinės statybos specialistas Valentinas Greičiūnas, prisimindamas, kaip buvo kuriama ir plėtojama Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra, kaupiamos lėšos būtiniausiems darbams, mėgino atvėsinti Š.Vaitkaus įkarštį.

„Šventosios uostas bangų talžomame pajūryje – ne kurhauzas kurorto centre, ne koncertų salė. Jeigu kišenėje yra pinigų bangolaužiams, pajudėsite. Be solidžių investicijų ir toliau bus trypčiojimas toje pačioje vietoje“, - kalbėjo V.Greičiūnas.

Krantotvarkininkai palangiškius ragino kuo greičiau tvarkyti Šventojoje tarpukariu statytų medinių bangolaužių liekanas – išdaužyti, audrų ir toliau negailestingai niokojami molai kasmet sutrumpėja po dešimt metrų

Kai molų visiškai nebeliks, bangos smėlį dar intensyviau plaus Latvijos krantų link – tenykščiai pliažai vis platėja, o lietuviški nyksta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.