Galutinį sprendimą dėl to, ar tokios statybos reikalingos, turėjo priimti šalies vadovas Vladimiras Putinas. Bent jau to tikėjosi Rytų ekonomikos forumo dalyviai. Tik V.Putinas nuo atsakymo apie statybas išsisuko ir vėl nurodė paskaičiuoti, ar pakaks krovinių, kad statinys ekonomiškai atsipirktų.
Tačiau dienraščiui „Vedomosti“ aukštas pareigas užimantys valdininkai neoficialiai pranešė, kad tilto nauda – abejotina. Esmė ta, kad tam, kad tiltas į Sachaliną atsipirktų, trūksta krovinių.
Planuojat tilto statybas daryta prielaida, kad juo daugiausia bus pervežama anglis, tačiau kol kas nė vienas krovinių savininkas neparodė susidomėjimo tokia galimybe.
Rugpjūtį „Rusijos geležinkelių“ generalinis direktorius Olegas Belorezovas transporto ministrą Jevgenijų Ditrichą informavo, kad dabar Sachalino tilto apkrova vertinama 8,5 mln. tonų. Su planuojamu naujo giliavandenio uosto statyba ji turėtų išaugti iki 46,9 mln. tonų.
Geležinkelių transporto tyrimų departamento vadovas Vladimiras Savčukas iš nepriklausomo tyrimų centro aiškino, kad, dėliojant finansinį projekto modelį, pasitelkti nekorektiški krovinių srautai.
V.Savčuko teigimu, naujasis anglių uostas Sachaline pareikalaus didelių investicijų, kurios tik padidins krovos darbų sąnaudas. Tačiau, kaip teigė vienas anglių kompanijos vyriausiasis vadybininkas, esamos krovos bazės užtenka – stinga vagonų angliai išgabenti.
„Rusijos geležinkelių“ ilgalaikėje plėtros programoje, vertinant krovinių srautą, įtrauktos ir iškasenos iš anglies telkinių, kurie turėtų būti pradėti eksploatuoti iki 2025 metų.
Vardan to, kad būtų krovinių, „Rusijos geležinkeliai“ siūlė tiltu gabenti krovinius iš Mongolijos ir Kazachstano.
V.Savčukas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iki naujo anglių uosto Sachaline bus gerokai toliau, nei iki jau dabar veikiančių uostų. Kadangi anglių uostui reikės rimtų investicijų, tai pakels krovos kainą.
Pasak leidinio, netikslingomis tilto statybas laiko ir vicepremjeras Maksimas Akimovas, ir prezidento patarėjas Andrejus Belousovas.
Net vyriausybės dokumentuose kalbama apie tai, kad neverta svajoti, jog tiltas atsipirks į jo statybas neįliejus valstybės biudžeto lėšų. Tačiau, jei pinigai būtų skirti, išlaidas bus sunku pateisinti. Vienas su „Vedomosti“ kalbėjusių valdininkų tvirtina, kad vyriausybė neturi supratimo, kiek tikslinga anglį gabenti per Sachaliną.
O štai Sachalino srities gubernatorius Olegas Kožemiako viliasi, kad tiltas iš Sachalino salos į žemyninę Rusijos dalį atsiras per artimiausią dešimtmetį. Gubernatorius tikino, kad regionas ne tik labai suinteresuotas projekto įgyvendinimu, bet ir pasiruošęs padėti ieškant investuotojų.
Apie naujų didžiulių statybų projektą V.Putinas paskelbė, kai buvo atidaryta Krymo tilto automobilių trasa. Krymo tiltą statė „Stroygazmontazh“, priklausanti „valstybinių užsakymų karaliui“ Arkadijui Rotenbergui, todėl labai tikėtina, kad būtent jam atiteks ir tilto į Sachaliną statybų darbai.
Tikėtina, kad tai taps pačiu brangiausiu tiltų projektu iš visų iki šiol Rusijoje statytų tiltų. Tiltas į Sachaliną kainuos 540 mlrd. rublių (6,9 mlrd. eurų). Be tilto statybų numatytas ir kompleksinis planas: uostų, geležinkelių, automobilinių kelių modernizavimas.
Tačiau jei tam, kad Sachalino tiltui būtų krovinių, bus pradėti eksploatuoti nauji anglies telkiniai, tai neužteks ir gerokai apvalesnės sumos. Teks plėsti Tolimųjų Rytų geležinkelių galimybes, nes stipriai abejojama, kad tiltas į Sachaliną perskirstys krovinių srautus.
Išspręsti tilto į Sachaliną apkrovą galėtų dar vienas tiltas – iš Sachalino į Hokaidą Japonijoje. V.Putinas šneka apie tai, kad pastarąjį galėtų pastatyti Japonija kartu su Rusija. Tačiau situaciją gerai išmanantis valdininkas tikina, kad derybos šiuo klausimu sunkiai juda.
Vis dėlto Rytų ekonomikos forume japonų premjeras Shinzo Abe, kalbėdamas apie tilto į Hokaidą iš Sachalino statybas, idėjos kategoriškai neatmetė: svarbu, kad statinys būtų ekonomiškai pagrįstas.
