Esminę pergalę Šiaulių valdžia pasiekė koncesininką privertę atsisakyti pirmenybės pratęsti sutartį dar 10 metų. Ji turėjo būti tęsiama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pasirašytoji 2006 metų birželį.
Be to, išsiderėta, kad areną valdanti viešoji įstaiga „Pramogų sala“ grąžins dalį 2016 metų permokos ir sumažins koncesijos mokestį. Tiesa, pagal susitarimą koncesininkas pats pinigų neperves – jie sugrįš mokant mažesnes koncesines išmokas.
Išsiderėta, kad Šiaulių miestas trejus metus mokės nebe po 215, o po 160 tūkstančių eurų, o paskutiniais sutarties metais, 2022-aisiais, – 195 tūkstančius eurų.
Be to, arenos valdytojas įsipareigojo perpus dalytis gautu pelnu, o savivaldybė atsisakė pareikštų pretenzijų.
Toks susitarimas su areną valdančia bendrove „Pramogų sala“ sukėlė nemažai aistrų. Mat Šiaulių miestas buvo pateikęs Arbitražo teismui per 236 tūkstančių eurų ieškinį. Į jį nebuvo įtrauktos nei bylinėjimosi išlaidos, nei 12 tūkstančių eurų siekiantis žyminis mokestis.
Todėl iš tribūnos pasisakęs ir taikos sutartį kritikavęs teisininkas Egidijus Morkūnas susitarimo šalininkus ragino nebekabinti miestiečiams makaronų, nes jų ausys nėra tokios didelės. Advokato manymu, su koncesininku pasirašyta taika niekaip negina viešojo intereso.
Tuo metu ir Šiaulių valdžia, ir „Pramogų salos“ savininkas Gintaras Radavičius ragino politikus pritarti tokiai taikai. Politikai netikėtai nustebino vienybe – 22 iš 25 buvo už taikos sutartį.
