Šis muziejus išskirtinis ne tik kiek nestandartine ekspozicija, bet ir tuo, kad yra trečias visame pasaulyje pagal turimų plaktukų skaičių. Šiuo atveju, Linkmenų kaimą lenkia tik Aliaska ir Australija.
Įkurdino buvusioje mokykloje
Į Linkmenis atvykstame jau popiet. Čia mus, prie buvusios Linkmenų mokyklos pastato, pasitinka plaktukų muziejaus prižiūrėtojas Rimas.
Tai, kad plaktukų muziejus įsikūręs kadaise buvusioje mokykloje, kiek neįprasta, tačiau patalpos liko po to, kai kaimas ištuštėjo ir jame paprasčiausiai nebeliko vaikų.
Kaip pasakoja muziejaus duris rakinantis Rimas, jis pats nėra kolekcijos savininkas. Visi plaktukai priklauso Linkemyse gyvenantiems Antanui ir Žanetai Kibickams.
Juos šeimyna pradėjo rinkti visai atsitiktinai, tačiau pririnkus tiek, kad nebebuvo kur laikyti, po 10 metų kolekcionavimo padovanojo Ignalinos rajono savivaldybei.
Brangiausias – iš Aliaskos
Įėjus į muziejų, pirmiausia į akis krinta trijų sujungtų ir kadaise buvusių klasių patalpos. Tiesa, šiandien nei lentos, nei suolų čia jau nebėra. Muziejus veikia jau trejus metus ir čia ant lentynėlių sudėlioti įvairiausi plaktukai ir juos primenantys daiktai.
„Kai kurie yra dovanoti, kai kurie supirkti iš muziejų. Taip pat labai daug eksponatų šeimininkai parsivežė ir iš kelionių“, – iškart apie beveik 600 plaktukų kolekciją papasakoja Rimas.
Atrodo, kad negalėtum nė pagalvoti, kiek skirtingų jų gali būti. Nuo pačių mažiausių, iki tokių, apie kuriuos nė nepagalvotum, pavyzdžiui, prie sienos stovinčio pianino.
„O ką? Juk jis taip pat turi plaktukus“, – geros nuotaikos nestokojo Rimas ir aiškino, kad visi plaktukai šiose klasėse yra savotiškai brangūs.
Paklaustas, kuris būtų brangiausias, prižiūrėtojas sakė, kad, ko gero, tai būtų plaktukas, padovanotas pačio Aliaskos muziejaus šeimininko.
„Jis vienintelis iš visų yra patentuotas“,- aiškino Rimas. Tačiau ant lentynų čia guli ne tik plaktukai, surinkti iš apylinkių, tačiau ir iš viso pasaulio: Šri Lankos, Amerikos, Izraelio, Maroko ir net Australijos ir kt.
Atskiras plaktukas ir moterims
Pasivedęs į šoną Rimas pirštu rodo ir į plaktuką, kurio vienas galas skiras kalti, o ant koto – teptukas.
„Manau, kad iš tiesų jis nebus labai tinkamas nei tam, nei tam“, – juokėsi prižiūrėtojas.
Čia, plaktukai skirti žemdirbiams, priemonės ledams nuo žuvies traiškyti ir net plakutkas ruošti košei. Vardindamas ir pasakodamas kone apie kiekvieną Rimas ištraukia ir plaktuką, dekoruotą rožinėmis gėlėmis.
„Tai moteriškas plaktukas“, – pristato jis ir paprašo atspėti, kam moterims gali prireikti tokios priemonės.
„Kad netrukdytų vyrams žiūrėti futbolo rungtynių, – juokėsi jis. – Moteris tada galės ir pati vinį įsikalti, ir vyro nuotrauką įsirėminti, ir kakton dar duoti.“
Tačiau plaktukas, ne šiaip eilinis. Atsukus jo rankenėlę išsitraukia mažas atsuktuvas, o pasukus dar kartą, dar mažesnis atsuktuvas. Taip rankenėlę atsukus „išsipakuoja“ apie 4 papildomus įrankius.
Kaip sakė Rimas, jis yra pagamintas kalėjime.
Ekspozicijos gale, ir didelis medinis stalas, kur išbandyti kai kuriuos muziejaus plaktukus gali visi lankytojai.
Tiesa, norint apsilankyti tokiame muziejuje, prieš tai reikėtų pasiskambinti pačiam Rimui. Muziejus lankytojams yra nemokamas.
