Šią analizę pateikė konsultacijų bendrovė „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP).
Tyrimu buvo siekiama įvertinti, kokių pasekmių ateityje gali turėti mažmeninių prekybos įmonių darbo laiko reglamentavimas, apie kurį ne kartą yra užsiminusi valstiečių valdžia.
Palygino su ES valstybėmis
ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas aiškino, kad ES valstybėse parduotuvių darbo laikas vis rečiau ribojamas, o mažmeninė prekyba yra vis mažiau reguliuojama. Mat prekybos tinklai pralaimi konkurencinę kovą su elektroninės prekybos kompanijomis.
„Per pastaruosius metus darbo laiką liberalizavo tokios šalys kaip Suomija, Danija, Prancūzija. Tvarką griežtino tik Vengrija, Čekija, Lenkija.
Vengrija įvedė apribojimus 2015 metais ir ribojo darbo laiką visais sekmadieniais. Motyvai buvo tie patys – gerinti smulkiųjų verslininkų darbo sąlygas. Bet Vengrijos atvejis įdomus tuo, kad lygiai po metų ribojimai buvo atšaukti“, – pasakojo K.Maniokas.
Tačiau Čekija apribojimus įvedė 2016-aisiais – nurodyta per metus nedirbti 7 šventines dienas. Šioje šalyje kreiptasi į Konstitucinį teismą dėl nelygių galimybių mažiesiems prekybininkams ir didiesiems prekybos tinklams. Atsakymo kol kas nėra.
Pelnosi degalinės
Štai kaimyninėje Lenkijoje draudžiama didžiosioms parduotuvėms dirbti kas antrą sekmadienį.
Socialinių tyrimų kompanija „Nielsen“ paskelbė, jog Lenkijoje iš šio draudimo labiausiai pelnosi degalinės – jose mažiau nei per metus prekybos maisto produktais apimtis išaugo trečdaliu.
Dar pernai maisto produktais prekiavo tik 17, o dabar – jau 40 procentų degalinių. „Nielsen“ duomenimis, net dvylika procentų Lenkijos gyventojų sekmadieniais pradėjo apsipirkinėti degalinėse.
Tarptautinio degalinių tinklo BP atstovė Dorota Adamska neslėpė, jog jų prekių pasiūla pasidarė panaši į kitų parduotuvių – siūloma net maisto diabetikams, vegetarams, sportininkams.
Be to, siekdama privilioti pirkėjus kasdien BP taiko nuolaidas apie 500 maisto produktų – jų kainos būna tokios pat kaip didžiuosiuose prekybos centruose.
Be degalinių, pelnosi ir didieji prekybos tinklai. Nors jų parduotuvėms galioja ribojimai, kompanijos pradėjo franšizės būdu steigti mažas krautuves, kurios gali veikti visą laiką.
75 procentai apklaustųjų Lenkijoje pripažino, jog įstatymas yra netobulas ir juos nervina.
Pirkėjus labiausiai pykdo du dalykai – kad įstatymas buvo priimtas be referendumo ir eilės parduotuvėse, nutįstančios šeštadieniais bei pirmadieniais.
Scenarijai Lietuvai – skaudūs
Mokslininkai sudarė keturis ateities scenarijus, kaip Lietuvą ir jos ekonomiką paveiktų parduotuvių darbo laiko ribojimai – nuo griežčiausio iki nuosaikaus varianto.
ESTEP apskaičiavo, kad vidutinis sekmadienių ir švenčių skaičius per metus yra maždaug 62,5 dienos. Jei tiek dienų būtų išbraukta iš prekybininkų metų, sektoriaus lauktų didžiausi pokyčiai.
„Sprendimas riboti prekybos veiklą sekmadieniais ir visomis švenčių dienomis sumažintų darbuotojų poreikį įmonėse – sektorius turėtų atsisakyti 4136 darbo vietų, valstybė netektų daugiau kaip 68 milijonų eurų pajamų, o vartojimas mažėtų beveik 268 milijonais eurų“, – aiškino K.Maniokas.
Jeigu būtų draudžiama dirbti tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną (dėl to jau beveik sutarta savanoriškai), pokyčiai būtų mažiausi – anot tyrėjų, valstybė prarastų 134 darbo vietas, vartojimas sumažėtų 8,7 milijono eurų, o įplaukos į biudžetą sumenktų 2,2 milijono eurų.
Nukentėtų darbuotojai
Vadinamieji tarpiniai scenarijai atspindi, kaip rinką paveiktų draudimas dirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir visomis švenčių dienomis (vidutiniškai apie 20 dienų), taip pat kokį poveikį turėtų tik švenčių dienoms taikomas darbo laiko ribojimas (15 dienų per metus).
Kaip aiškino ESTEP analitikas Titas Budreika, bet kuriuo atveju skaudžiausiai apribojimai atsilieptų prekybos įmonių darbuotojams.
„Dalis netektų darbo, o kita dalis jų turėtų dirbti nauju nepalankiu darbo laiku – ilgiau vakarais penktadieniais ir šeštadieniais, naktinę pamainą pirmadieniais“, – kalbėjo T.Budreika.
Nuomininkams, kurie veikia prekybos centruose, poveikis irgi būtų neigiamas.
Pasak T.Budreikos, apie tai galima spręsti pagal Vengrijos patirtį – šioje šalyje draudimo dienomis tiktai apie 50 proc. prekybos centrų leido dirbti savo nuomininkams.
„Šiuo metu prekybos centruose įsikūrę apie 2 tūkst. nuomininkų. Šiose įmonėse dirba apie 6 tūkst. darbuotojų“, – vardijo T.Budreika.
