Aktualu perkantiems Lenkijoje: kaimynai ištyrė produktų kokybę ir palygino su vokiškais

Europos Komisijos pasamdyti tyrėjai kitų metų kovą paskelbs savo išvadas, ar tikrai skiriasi tų pačių maisto produktų kokybė Bendrijos rytuose ir vakaruose. Tuo metu lenkai nutarė nebelaukti tyrimo išvadų.

Dar anksčiau už lenkus skirtingus maisto produktus iš Lietuvos ir Vokietijos pamėgino palyginti mūsų šalies ekspertai.
Dar anksčiau už lenkus skirtingus maisto produktus iš Lietuvos ir Vokietijos pamėgino palyginti mūsų šalies ekspertai.
Dar anksčiau už lenkus skirtingus maisto produktus iš Lietuvos ir Vokietijos pamėgino palyginti mūsų šalies ekspertai.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Dar anksčiau už lenkus skirtingus maisto produktus iš Lietuvos ir Vokietijos pamėgino palyginti mūsų šalies ekspertai.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 16, 2018, 10:35 AM, atnaujinta Oct 16, 2018, 1:44 PM

Kaimyninė šalis toli gražu nebuvo pirmoji, kurios institucijos sukruto anksčiau nei Europos Komisija. Panašius tyrimus atliko čekai, slovakai, lietuviai.

O Lenkijos konkurencijos ir vartotojų gynimo tarnyba (KVGT) neseniai paskelbė net dviejų savo tyrimų rezultatus. KVGT patikrino 101 Vokietijoje gaminamo ir į Lenkiją eksportuojamo maisto produkto sudėtį bei skonį. Paaiškėjo, jog 22 produktų, parduodamų Lenkijoje, kaina buvo penktadaliu didesnė.

Ir daugiau, ir mažiau

Esminių sudėties skirtumų nustatyta dvylikoje gaminių, iš kurių dešimties kokybė geresnė buvo parduodamų Vokietijoje, o dviejų – Lenkijoje. Lenkijoje geresnės kokybės buvo apelsinų sultys „Capri Sun Orange“, nes jose sultys sudarė 20, o Vokietijoje parduodamų – tik septynis procentus.

Varšuvoje parduodamame šokolade „Milka Oreo“ buvo mažiau kakavos pakaitalo nei esančiame Berlyno prekybos centruose.

Tačiau paprikos skonio traškučių „Crunchips“ Lenkijoje pakuotė buvo mažesnė 25 gramais, jie iškepti pigesniame palmių, o ne saulėgrąžų aliejuje, buvo pridėta dirbtinių skonio reguliatorių, o ne natūralių pomidorų ir sūrio miltelių.

Ant sūrelių su prieskoninėmis žolėmis „Almette“ buvo parašyta, kad jis yra šimtu procentų natūralus, bet lenkiškame buvo cheminės citrinų rūgšties ir pieno miltelių.

Nuomonės išsiskyrė

Varšuvos ekspertų nuomonės vertinant šį tyrimą išsiskyrė.

Maisto gamintojų federacijos direktoriaus Andzejaus Gantnerio nuomone, dvigubos kokybės taikymas nėra masinis, tad problema yra išpūsta.

Ta pati „Coca-Cola“ Lenkijoje ir Vengrijoje esą yra kiek kitokia, nes Lenkijoje naudojamas vietinis cukrus, gaminamas iš cukrinių runkelių, o Vengrijoje – iš gliukozės sirupo.

„Kiekviename krašte yra skirtingi įpročiai. Juk ir Lenkijos mėsininkas, norėdamas sėkmingai eksportuoti dešras į Vokietiją, turi jų receptūrą pritaikyti prie vokiečių skonio“ – pareiškė A.Gantneris.

Kitokios nuomonės buvo Aukštosios prekybos mokyklos profesorius, ekonomistas Stanislawas Kowalczykas.

Jo nuomone, jeigu to paties gaminio esminiai komponentai yra skirtingi, reikia kalbėti net ne apie dvejopus standartus, o apie produkto klastojimą.

Profesoriaus teigimu, viena yra įdėti daugiau pipirų arba druskos dėl skirtingų mitybos įpročių, o visai kas kita – geresnes medžiagas keisti prastesnėmis.

Įvertinti skirtumus nelengva

Europos Komisijai išvadas rengiančios Belgijos įmonės „Joint Research Center“ direktorė Elke Anklam tvirtina, jog nėra lengva atskirti, kada produktas yra keičiamas siekiant jį geriau pritaikyti vietiniam skoniui, o kada – kitokiais sumetimais.

Maisto kokybei apibūdinti nėra net mokslinio apibrėžimo, nes produkto vertinimą ir populiarumą veika ne tiktai jo sudedamųjų dalių kokybė ir suderinamumas, bet ir psichologiniai bei sociologiniai veiksniai.

E.Anklam svarstė, jog padedant įvairių sričių mokslininkams pavyks surasti tikslesnį atsakymą, kokius produktus galima vadinti autentiškais, o kokius jau reikia priskirti prie kitos kategorijos.

Komisijos tyrimas nesibaigė niekuo

Pernai Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pasigyrė nustačiusi, kad iš 33 mūsų šalyje ir Vokietijoje parduodamų maisto produktų net 23 sudėtis ar kitos savybės skyrėsi.

Vieni gamintojai aiškino, kad sudėtį lemia nevienodas vartotojų skonis, kiti tvirtino, jog kitokios žaliavos dar nereiškia, kad produktas nekokybiškas.

Seimas dėl to buvo sudaręs net laikinąją tyrimo komisiją. Tačiau, kaip ir buvo prognozuojama, ji dirbo be reikalo. Mat išvadose paskelbta, jog Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami.

Komisija nurodė, kad ši problema svarbi visai Europos Sąjungai, todėl pastarosios institucijos ir turi priimti sprendimus. Tyrėjai tik pasiūlė, kad skirtingos sudėties produktai galėtų būti kitaip ženklinami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.