Nauju koncerno vadovu tapo Gintautas Kanapeckas.
S.Klimavičių pakeitė Irma Kamarauskienė, koncerne ėjusi Ekonomikos departamento direktoriaus pareigas.
Verslo bendruomenė spėlioja: kas turėjo nutikti, kad „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė ir didžiausia akcininkė Lyda Lubienė staiga išmetė du svarbius vadovus?
Sprendimas neaiškus
Atsakymo, kodėl L.Sabaliauskas ir S.Klimavičius neįtiko šeimininkei, nerasi ir „Achemos grupės“ pranešime spaudai. Ten teparašyta, kad šie du žmonės prarado valdybos pasitikėjimą.
„Koncerno vairą perduodame į rankas atsakingam ir patyrusiam vadovui.
Tikiu, kad didelė G.Kanapecko vadovavimo patirtis ir profesionalumas taps reikšminga dalimi įgyvendinant koncerno veiklos planus“, – cituojama L.Lubienė „Achemos grupės“ pranešime spaudai.
Naujasis „Achemos grupės“ generalinis direktorius nuo 2014 m. vadovavo koncerno Kontrolės ir vidaus audito departamentui.
BNS priminė, kad G.Kanapeckas iki 2012-ųjų sausio buvo Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas, vėliau daugiau nei 2 metus dirbo Generalinės prokuratūros kancleriu, bet 2014 metų balandį pasitraukė iš pareigų kilus įtarimų, kad jis darbe pasirodė neblaivus. Kanclerio postą G.Kanapeckas paliko nesibaigus tarnybiniam tyrimui.
Tų pačių metų birželį pranešta, kad tyrimas baigtas, o G.Kanapeckas trejus metus negalės įsidarbinti valstybės tarnyboje.
Nuomonė staiga pasikeitė
Po tokio L.Lubienės žingsnio girdėti spėlionių, kad neprognozuojami „Achemos grupės“ savininkės veiksmai vėl susiję su Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo reikalais.
Dar rugpjūčio pabaigoje L.Sabaliauskas ir S.Klimavičius su Vyriausybės nariais derėjosi dėl SGD terminalo išlaikymo.
Tąsyk energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtino, kad „Achemos grupės“ ir Vyriausybės pozicijos sutampa.
O po poros dienų „Achemos grupei“ priklausančioms „Lietuvos žinioms“ L.Sabaliauskas pareiškė, kad koncernas nemato galimybių dalyvauti valstybei išperkant SGD terminalo laivą-saugyklą.
Premjero lengvatų nepanoro
Didelių nesutarimų tarp tuomečių „Achemos grupės“ valdybos narių buvo kilę dar 2015 metų vasarą, kai Konstitucinis teismas nusprendė, jog „Achema“ turi mokėti vadinamąjį dujų terminalo mokestį.
Tuomet esą valdybos nariams buvo duotas nurodymas surasti būdą, kaip to mokesčio nemokėti.
„Aš dėl to šnekėjau su tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Visai išvengti terminalo mokesčių nepavyko, bet gavau garantijas, kad beveik pusę sumokėtų mokesčių bus galima susigrąžinti per kitas lengvatas“, – sakė vienas buvęs koncerno valdybos narys.
Jis tikėjosi padaręs didžiulį darbą, bet L.Lubienė tiktai pasišaipė ir pareiškė toliau neskubėsianti mokėti mokesčių valstybei.
Mokėti privertė teismas
Mokesčių „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė nemokėjo, o tai daryti raginę valdybos nariai Valdas Sutkus, Kasparas Jurgelionis ir Kęstutis Balutis neteko pareigų.
Šiame ginče L.Lubienę palaikęs advokatas Gintaras Balčiūnas tapo naujuoju ir ypač įtakingu valdybos nariu.
„Achemai“ piktybiškai nemokant terminalo mokesčių bendrovė „Amber Grid“ buvo priversta kreiptis į teismą.
Po daugiau kaip metus trukusio bylinėjimosi Apeliacinis teismas 2016 metų birželį įpareigojo sumokėti ne tik apie 20 milijonų eurų mokesčių, bet ir dar daugiau kaip pusantro milijono eurų delspinigių ir palūkanų.
Grasino uždaryti „Achemą“
Situacija dėl SGD terminalo šių metų birželį buvo išprovokavusi dar vieną prieštaringą L.Lubienės žingsnį.
Verslininkė staiga pagrasino uždarysianti trąšų gamybos įmonę „Achema“ ir perspėjo, kad dėl to grės socialinis sprogimas Jonavoje.
Kodėl? Juk „Achemos grupė“ per porą metų išmokėjo 35 mln. eurų dividendų. Daugiau nei pusė šios sumos teko L.Lubienei ir jos dukteriai.
Viena turtingiausių moterų Lietuvoje tuomet pareiškė: „Šiandien „Achema“ vos alsuoja, sustabdyti įmonę bus pigiau, negu ją išlaikyti.“
Iki šio pareiškimo L.Lubienės balso Lietuva seniai nebuvo girdėjusi. Ji tylėjo kelerius metus, nes po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite buvo pažadėjusi nesikišti į politinius procesus.
Matyt, pajutusi, kad po „tulpių pašto“ skandalo ėmė blėsti šalies vadovės autoritetas, ji pati ar paskatinta „Achemos“ vadovų dėl asmeninių interesų pasiryžo kilti į kovą.
Smaugia terminalo mokestis
Kalbėdama apie sunkią „Achemos“ padėtį L.Lubienė pareiškė, kad SGD terminalo išlaikymas, kurio nemažą dalį apmoka „Achema“, kelia grėsmę didžiausios šalyje dujų vartotojos išlikimui.
Ji pažėrė kritikos valdžiai, kuri esą neremia nacionalinio kapitalo įmonių. Verslininkė perspėjo, kad jei „Achema“ būtų uždaryta, sprogtų socialinė bomba, o Jonavos įmonės darbuotojai piketuotų prie Seimo.
Pasak L.Lubienės, bendrovės padėtis yra tokia grėsminga, kad ji sunkiai ištvers iki 2024 metų, kai baigsis terminalo laivo nuomos sutartis.
Jos teigimu, bendrovė jau pakankamai sumokėjo už SGD terminalo išlaikymą.
„Achema“ per metus sumoka apie 20 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo mokesčio.
„Štai kokia yra situacija, ir tai nėra pasaka. Aš, kaip akcininkė, taip matau ateitį: mes per daug kalbame apie gamtinių dujų terminalo reikšmę, gėrį.
Taip, mes buvome už jį ir mes jau tikrai išmokėjome tą dalį už tą gėrį“, – sakė didžiausia „Achemos grupės“ akcininkė.
Išsidalijo krūvą pinigų
L.Lubienės kalbos apie nepakeliamą finansinę naštą nuskambėjo keistai.
Viešai skelbiama, jog „Achema“ pernai akcininkams išmokėjo 19,8 mln. eurų, o 2016 m. – 30 mln. eurų dividendų.
L.Lubienės ir jos dukters kontroliuojama „Achemos grupė“ pernai akcininkams išmokėjo 25 mln. eurų dividendų, o užpernai – 10 mln. eurų.
L.Lubienei ir jos dukrai Viktorijai Lubytei kartu priklauso 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų.
Grupė valdo 95 proc. „Achemos“ akcijų.
„Achema“ pernai uždirbo 20,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,8 karto daugiau negu 2016 metais, jos pajamos pernai išaugo 18,9 proc. – iki 423,4 mln. eurų.
„Achema“ pernai uždirbo 20,2 mln. eurų grynojo pelno – 3,8 karto daugiau nei 2016 m., jos pajamos pernai išaugo 18,9 proc. – iki 423,4 mln. eurų.
„Kai pinigai uždirbti, juos galima panaudoti dvejopai – investuoti arba išmokėti akcininkams.
Nuspręsta pinigus pasiimti dabar“, – kalbėjo ilgametis „Achemos“ vadovas ir smulkusis akcininkas Jonas Sirvydis.
Turtais garsėjanti „Achemos grupė“ nesijaučia esanti Lietuvos patriotė – ji faktiškai neremia nei sporto, nei kultūros.
Susidaro įspūdis, kad akcininkams svarbiausia gauti kuo didesnius dividendus.
Kalbos netyla iki šiol
Kilusios aistros dėl galimo „Achemos“ žlugimo atgaivino kurį laiką jau pritilusias kalbas, kad L.Lubienė didžiausia „Achemos grupės“, kurioje dirbti pradėjo laborante, akcininke esą tapo nuslėpusi 2011-aisiais staiga mirusio savo vyro B.Lubio testamentą.
Garsusis verslininkas neva buvo surašęs ir viename savo tarnybinių seifų laikė testamentą, kuriuo didelę dalį akcijų paliko ne tik žmonai, bet ir vyriausiai dukteriai Jūratei Žadeikienei bei mylimiausiam savo anūkui Adomui Žadeikai, kuriam ne kartą viešai buvo pažadėjęs užleisti koncerno vairą.
Šį jaunuolį pramonininkas po truputį ruošė perimti savo verslo imperiją – buvo išsiuntęs studijuoti į prestižinį universitetą Anglijoje, vėliau įdarbino bendrovėje „Klasco“, vieninteliam iš giminaičių padovanojo koncerno akcijų.
„Jis visą laiką savo įpėdiniu matė tiktai anūką. Pamenu, iškvietė mane, pristatė savo anūką ir paprašė, kad aprodyčiau jam įmonę. Supratau, kad tai ir yra B.Lubio įpėdinis“, – sakė buvęs „Achemos“ technikos direktorius Vytautas Venckūnas.
Kad A.Žadeika taps paveldėtoju, neabejojo ir iki mirties su B.Lubiu artimai bendravusi jo vaikystės draugė Nijolė Lenktaitienė: „Jis sakydavo – aš viską paliksiu anūkui.“
„Bronius su anūku siejo labai dideles viltis. Savo pamaina jis tikrai pasirūpino. Tik palaukime ir patys viską pamatysime“, – po B.Lubio mirties kalbėjo daugiau kaip 50 metų su B.Lubiu draugavusi chemijos mokslų daktarė Domicelė Kitrienė.
Testamento niekas nerado
Bet greitai paaiškėjo, kad testamento nėra. Oficialaus, notaro patvirtinto testamento iš tiesų nebuvo, o vadinamojo naminio testamento, teisiškai turinčio beveik tokias pat galias, niekas nerado.
Taip L.Lubienė su savo dukra Viktorija tapo kontrolinio „Achemos“ grupės paketo savininke – joms atiteko 50,3 proc. akcijų.
Pramonininko dukrai J.Žadeikienei atiteko 11 proc. akcijų, o anūkai negavo nieko.
Varlė, kuri pasiekė saulę
Nors dar nebuvo oficialiai patvirtintas B.Lubio palikimas, jo našlė Lyda greitai pasijuto koncerno savininke.
Nepraėjus nė dviem mėnesiams po B.Lubio mirties ji į „Achemos grupės“ būstinę Vilniuje pakvietė visų pagrindinių koncerno įmonių vadovus ir pareiškė, kad nuo šiol visiems vadovaus ji.
Per vieną susirinkimų našlė net visiems dalyviams papasakojo apie varles, norėjusias pasiekti dangų, – visos varlės nesėkmingai bandė pašokti iki dangaus, tačiau atsirado viena – pati mažiausia, kuri stryktelėjo ir pasiekė saulę.
Baigusi L.Lubienė žvilgtelėjo į susirinkusiuosius ir paklausė: „Ar supratote, ką norėjau pasakyti?“
Nuo to momento buvo visais būdais bandoma kuo labiau nuo įtakos koncernui atriboti artimiausius B.Lubio bendražygius ir ypač pirmosios jo šeimos atstovus.
Pati L.Lubienė apsistatė asmens sargybiniais, už kurių paslaugas didžiules sumas mokėjo koncernui priklausanti bendrovė „Klasco“, o savo dukrą išvežė į Šveicariją, kur pati praleidžia daugiausia laiko.
Gelbėtojas – į valdybą
„Niekas nenorėjo jos išmesti iš verslo, bet ji neturi jokio supratimo apie koncerno valdymą, užtat ir vyksta tokie ne visai gražūs dalykai. O dabar viskas, kas ten vyksta, juda visiško žlugimo link. Atrodo, kad netolimoje ateityje koncernas išties sužlugs.
Manyčiau, kad tokį tikslą turi ir L.Lubienės patarėjai. Jie nori išvaikyti visus akcininkus, kurie turi savo nuomonę apie koncerno veiklą“, – žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ teigė buvęs „Achemos“ valdybos narys Geraldas Statulevičius.
