Numatoma, kad tam tikruose gaminiuose plastikas bus uždraustas. Tarkim, draudimas įsigalios plastikiniams stalo įrankiams, lėkštėms, gėrimų šiaudeliams, gėrimų maišikliams ir oro balionėlių lazdelėms – šie gaminiai turės būti gaminami iš tvaresnių medžiagų.
Ypač tai paveiks tokių prekių pardavėjus. Į tai jau reagavo prekybos tinklai.
Pasaulyje jau senokai skambinama pavojaus varpais dėl vis augančio plastiko naudojimo, nes vandenynuose jau spėjo susidaryti šių atliekų salos. Apskaičiuota, kad per visą žmonijos istoriją jau pagamina apie 8,3 milijardo tonų plastiko. Apie 6,3 milijardo tonų pateko tiesiai į sąvartynus.
Pereis laipsniškai
Švedijos „ICA Gruppen“ priėmė naują plastiko strategiją, pagal kurią ketina laipsniškai panaikinti vienkartinius plastiko gaminius visoje savo grupėje, įskaitant ir Lietuvoje veikiantį prekybos tinklą „Rimi“.
Kaip skelbia „ICA Gruppen“, vienkartiniai puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai ir medvilniniai ausų krapštukai bus pagaminti iš popieriaus ar kitokios biologinės medžiagos, kuri nekelia pavojaus tapti plastiko šiukšlėmis vandenynuose.
Planuojama, kad švedų mažmeninės prekybos grupei priklausančio prekybos tinklo „Rimi“ asortimente šių vienkartinių plastiko gaminių bus atsisakyta nuo 2020 metų.
„Siekiame ne tik sumažinti bendrą naudojamo plastiko kiekį, bet ir peržvelgti jo rūšis“, – sakė Kerstin Lindvall, „ICA Gruppen“ įmonių socialinės atsakomybės vadovė.
Ji pridūrė, kad nauja strategija įpareigoja įmonių grupę ieškoti naujų inovatyvių perdirbto plastiko bei atsinaujinančių medžiagų panaudojimo būdų, kartu užtikrinant parduodamų produktų saugumą.
Be vienkartinių plastiko gaminių išėmimo iš prekybos, plačios apimties „ICA“ plastiko strategijoje taip pat numatoma, kad iki 2022 metų visi „ICA“ privačios etiketės produktai bus supakuoti perdirbimui tinkamoje ar daugkartinio naudojimo pakuotėje, o iki 2030 metų visos privačios etiketės pakuotės jau bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų. Naujoji strategija bus taikoma visai grupei tiek Švedijoje, tiek Baltijos šalyse.
Prekybos tinklo „Rimi” vadovas Giedrius Bandzevičius sako, kad Lietuva jau turi didelį įdirbį mažinant plastiko naudojimą, to bus nuosekliai siekiama ir toliau. „Siekiame, kad plastikas, kurį naudojame, būtų perdirbamas, perpanaudojamas arba pagamintas iš atsinaujinančių medžiagų, kad kiek įmanoma mažiau plastiko savo gyvavimą baigtų teršiant mūsų aplinką”, – teigė G. Bandzevičius.
Iki 2019 metų nebeliks asortimente
Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ anksčiau paskelbė siekį iki 2025 metų sumažinti sunaudojamo plastiko kiekį 20 proc.. Šiuo metu 39-ias parduotuves turinčio tinklo asortimente iki 2019 metų pabaigos visiškai nebeliks vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip gėrimų šiaudeliai, puodeliai, taurės, lėkštės, įrankiai bei vatos pagaliukai su plastikiniu koteliu. Vietoje jų bus pasiūlyta gaminių iš alternatyvių bei perdirbamų medžiagų.
Juos mažmeninės prekybos įmonė šiuo metu kuria bendradarbiaudama su savo tiekėjais. Kitu etapu „Lidl“ taip pat planuoja atitinkamomis alternatyvomis pakeisti įrankius ir šiaudelius, pridedamus prie paruoštų vartoti atvėsintų maisto produktų bei gėrimų.
„Mūsų plastiko strategija turi aiškų principą: atsisakyti – sumažinti – pritaikyti. Nusprendę nebeprekiauti vienkartiniais gaminiais, prisidedame prie plastiko balanso palaikymo“, – teigė Karolis Lebednikas, bendrovės „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas.
Tyrinėja rinką
Apie plastikinių indų ir kitokių plastiko gaminių kiekio mažinimą savo asortimente svarsto ir „Maxima“ tinklas.
„Analizuodami platesnį vienkartinių įrankių asortimentą, esame pastebėję vienkartinių popierinių ir medinių įrankių paklausos augimo tendenciją.
2018 pirmoje pusėje jų paklausa paaugo 40 proc., lyginant su 2017 analogišku laikotarpiu. Lietuviai taip pat jau kelerius metus stabiliai perka daugkartinius stiklinius maisto ruošimo indus – jų nuo 2016 metų parduodama vidutiniškai 10 proc. daugiau.
Ir nors tiek mediniai, tiek popieriniai vienkartiniai įrankiai yra vidutiniškai 1 euru brangesni nei plastikiniai, galima manyti, kad iš prekybos pašalinus visus plastikinius vienkartinius indus, natūraliai padidės jų alternatyvų pasiūla, tad ir tvaresnių vienkartinių įrankių kaina turėtų sumažėti“, – aiškino „Maxima“ atstovas Paulius Stonis.
Ji sakė, kad tinklas šiuo metu atlieka asortimento analizę, vertina įvairias alternatyvas, kuo būtų galima pakeisti vienkartinius plastikinius produktus, kurie ypač vasaros metu yra paklausūs tarp pirkėjų.
„Tokiam žingsniui reikia daugiau laiko dar ir dėl to, kad siekiame rasti sprendimą, kuris užtikrintų ne tik aplinkai, bet ir pirkėjo kišenei draugišką alternatyvą. Apskritai savo prekybos tinkle į plastiko kiekio mažinimą siekiame žiūrėti plačiau.
Esame pradėję vertinti ir nemokamų plastikinių maišelių, apsipirkimo krepšių, taip pat plastikinių produktų pakuočių alternatyvas. Kol kas neturime konkrečių sprendimų, tačiau intensyviai ieškome balanso tarp augančių pirkėjų lūkesčių labiau rūpintis aplinkosauga bei noru gauti kokybišką produktą už priimtiną kainą“, – aiškino P.Stonis.
Jis pridūrė: „Europos Sąjungos siūlymas iš principo yra teisingas ir sveikintinas, kadangi tokiu būdu bus mažinamas į aplinką patenkančio plastiko bei bendras atliekų kiekis, mažės aplinkos tarša.
Tad po Europos Sąjungos sprendimo iš lentynų dingus plastikinei produkcijai, netruktume jai pasiūlyti tvaresnių alternatyvų.“
Pirkėjai vis supratingesni
Pirkėjų įpročius stebi ir „Iki“ tinklas.
„Matome, kaip keičiasi jų suvokimas ekologijos ir aplinkos taršos srityje. Pastaruosius kelerius metus vis daugiau mūsų šalies gyventojų pradeda sekti pasaulinio „Zero waste“ (angl. jokių šiukšlių) judėjimo idėjomis. Jau 3 metus matome, kaip vienkartinių plastikinių indų pardavimai po truputį mažėja, vis populiaresni tampa popieriniai, mediniai ir daugkartinio naudojimo indai.
Žinoma, šiuo metu vienkartiniai plastikiniai indai vis dar yra pigesni, bet pirkėjai galvoja apie savo veiksmų padarinius ir renkasi aplinkai draugiškesnes alternatyvas. Mūsų nuomone, jeigu bus uždrausti vienkartiniai plastikiniai indai, tuomet gamintojai į rinką tieks daugiau alternatyvų, kurių kainos turėtų laipsniškai mažėti.
„Iki“ prekybos tinklas jau ne vienus metus deda pastangas mažindamas vienkartinio plastiko naudojimą. Kasoje mūsų logotipu ženklinti plastikiniai maišeliai yra iš perdirbto plastiko ir juos parduodame tik paprašius pirkėjams, specialiai nesiūlome. Kitas mūsų išskirtinumas, kurį itin vertina pirkėjai – šviežią mėsą ir žuvį pakuojame į rudą popierių. Taip prisidedame prie plastiko pakuočių mažinimo savo prekybos tinkle.
Kalbant apie Europos Komisijos siūlymą uždrausti plastikinius indus, norėčiau tik pabrėžti, kad esame socialiai atsakinga įmonė, todėl mums rūpi aplinka, kurioje veikiame. Šiuo metu vis daugiau tiekėjų reaguoja į šių dienų aplinkos apsaugos aktualijas ir siūlo plastiko alternatyvas. Vis dėlto labai svarbu užtikrinti, kad edukacija apie atsakingą vartojimą prasidėtų nuo mažų dienų“, – kalbėjo „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Bet kada pasirengę atsisakyti plastiko
„Norfos mažmena“ stebi konkurencinę aplinką ir visuomenės nuotaikų tendencijas dėl įvairių opių ekologinių klausimų, taip pat dėl vienkartinių plastiko gaminių prekybos ir naudojimo.
Konkrečių sprendimų atsisakyti prekiauti vienkartiniais plastiko gaminais bendrovė dar nėra priėmusi, tačiau aplinkos tausojimą skatinantys sprendimai įmonei nėra svetimi ir gali būti tinkamu metu priimti, ypač jei tokius sprendimus skatintų visiems bendri kompetentingų institucijų teisės aktai“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
