Jo teigimu, Briuselis gali siųsti kiek tik nori laiškų, tačiau „italai yra pirmoje vietoje“.
Lrytas.lt kalbintas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad kol kas nereikėtų jaudintis ir užbėgti įvykiams už akių, nes Italija turi dar tris savaites apsispręsti.
Tačiau, nors ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat ramino, kad galimas Italijos bankrotas vargu ar sukeltų pasaulinę krizę, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala perspėjo – Italijos griūtis neabejotinai paveiktų visos Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos ekonomiką.
AFP/Scanpix nuotr.
Daryti išvadas dar anksti
Kaip aiškino A.Pranckevičius, išvadas dėl Italijos reakcijos daryti dar anksti, nes EK yra svarbu laikytis procedūros žingsnių eiliškumo.
Kol kas, anot jo, komisija tik pareiškė nuomonę dėl Italijos biudžeto plano projekto ir paprašė šalies Vyriausybės pateikti peržiūrėtą planą per tris savaites.
„Tada Komisija įvertins pateiktą planą ir paskelbs savo nuomonę iki lapkričio pabaigos.
Svarbu pabrėžti, kad Europos Komisija nekvestionuoja Italijos Vyriausybės prioritetų, bet rūpinasi jos politikos krypčių biudžeto poveikiu piliečiams.
Europos Komisija yra pasiryžusi tęsti konstruktyvų dialogą su Italijos valdžios institucijomis“, – tikino EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Labiausiai nepatenkinti investuotojai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis svarstė, kad Italijos vyriausybė nelabai bijo EK grasinimų, nes šalies pasipriešinimas ES ir Briuseliui Italijoje tik prideda populiarumo taškų.
Tačiau, jo teigimu, didesnė bėda Italijai būtų ne atšalę santykiai su ES, o dėl naujo deficitinio biudžeto neatsakingai dėliojami finansai, kurie tik didina šalies skolinimosi kainą.
„Manau, kad vis tik konfliktas su EK yra šalutinis ir neturės didelės įtakos Italijos ateičiai. Neatsakingas valstybės finansų formavimas, žadamas socialinių išmokų didinimas, struktūrinių formų atsisakymas, pensijinio amžiaus ankstinimas bei mokesčių mažinimas – visa tai nepatinka investuotojams ir tai atsispindi Italijos skolinimosi kainoje“, – aiškino ekonomistas.
Gresia Graikijos likimas
Jis skaičiavo, kad kaina, už kurią šalis skolinasi artimiausiam dešimtmečiui, nuo tada, kai buvo suformuota naujoji populistinė vyriausybė, padidėjo nuo 2 iki beveik 4 proc., o turint omenyje, kad Italijos skola viršija 120 proc. BVP, toks skolinimosi kainos augimas, anot N.Mačiulio, iš tiesų kelia daug abejonių dėl Italijos mokumo ir dabartinė Italijos politika veda ją Graikijos keliu.
„Italija jau kitais metais gali būti nemoki ir ji nebegalės skolintis finansų rinkose už prieinamą kainą. Tuomet jai reikės skolintis ypač daug ir kitais metais refinansuoti skolas. Prie tokios skolinimosi kainos, investuotojų nepasitikėjimo Italijos vyriausybe, tai bus labai sudėtinga užduotis. Šaliai grėstų bankrotas“, – prognozavo ekonomistas.
Paklaustas, ar Italijos griūtis gali būti pakankamai reikšminga, kad sukeltų krizę pasauliniu mastu, N.Mačiulis abejojo ir tikino, kad pagrindinė pasekmė Europai būtų Italijos pasitraukimas iš ES ir euro zonos.
„Nemanau, kad tai galėtų labai pakenkti Lietuvai, bent jau šiuo metu“, – vylėsi jis.
Susiję straipsniai
Grėsmę įžvelgė
Tiesa, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įžvelgė didesnę grėsmę Lietuvai. Jo teigimu, Italija – ne Graikija, o jos griūties poveikis euro zonai būtų milžiniškas.
„Dabartiniai nesutarimai gali turėti įtakos investuotojų pasitikėjimui euro zona ir jos ateitimi, taip pat euro valiutos kursui. Jau nekalbant apie problemas, kurios iškiltų, jei Italijos ekonomika dėl globalių priežasčių imtų smukti ir ją tektų gelbėti.
Tai neabejotinai pajaustų ir Lietuva“, – perspėjo jis, pridurdamas, kad Italija yra trečia pagal dydį euro zonos ekonomika, vis dar jaučianti prieš dešimtmetį vykusios finansinės krizės pasekmes, todėl jos bankrotas būtų didžiulis smūgis kitoms valstybėms.
L.Kojala pripažino, kad jo labai nenustebino naujosios vyriausybės politinė laikysena, nes dar rinkimų kampanijos metu buvo akcentuojama, jog Italija nebus valdoma iš Briuselio.
„Ypač dabar, kai kuriama priešprieša tarp esą Briuselio kontrolės bei noro pagerinti Italijos ekonominę situaciją. ES savo ruožtu negali nuolaidžiauti, nes susitartų taisyklių netaikymas sudarytų prielaidas kitoms valstybėms taip pat siekti išimčių.
Kita vertus, manau, jog tiek Italija, tiek ES norėtų pasiekti kompromisą, todėl per artimiausias kelias savaites jis tebėra įmanomas“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro direktorius.
Davė tris savaites apsispręsti
EK antradienį precedento neturinčiu sprendimu atmetė Italijos 2019 m. biudžeto projektą ir davė Romai tris savaites laiko pateikti pataisytus išlaidų planus.
Šalies 2019 m. biudžeto projekte numatoma padidinti deficitą iki 2,4 proc. BVP, vietoj ankstesnės vyriausybės nustatyto 0,8 proc. deficito.
AFP/Scanpix nuotr.
Italijos valstybės skola, sudaranti 130 proc. BVP, yra viena didžiausių pasaulyje. Pagal ES taisykles, Italija neturėtų daugiau skolintis ir šalis turėtų kasmet mažinti valstybės skolą.
Roma teigia, kad išlaidus 2019 m. biudžetas reikalingas sustiprinti stringančią ekonomiką.
Italija kartu su kitomis 18 euro zonos narių spalio 15 d. EK patvirtinti pateikė 2019 m. biudžeto projektą. Nesilaikant ES biudžeto reikalavimų, šaliai gali būti taikomos sankcijos, tačiau ši priemonė niekada nebuvo taikyta euro zonos narei.
Tiesa, tai buvo pirmasis atvejis, kai EK pasinaudojo nuo 2013 m. turima galia atmesti euro zonos šalies biudžetą, kuris pažeidžia euro zonos taisykles.