Pavojaus zona tapę Petrašiūnai: nuodytojų paieškos pasisuko netikėta kryptimi

Aplinkos ministerijai nustačius, kad užterštumas vėžį sukelti galinčia medžiaga viename Kauno gyvenamajame rajone smarkiai viršija normą, miesto aplinkosaugininkai ant kilimo žadėjo kviesti biokuro degintojus. Paaiškėjo, kad priežastys – kitur.

Šaltinių, kur reikėtų ieškoti vėžį sukeliančios medžiagos benzpireno, gali būti ne vienas. Didžioji jo dalis ore susidaro dėl automobilių išmetamųjų dujų, netinkamo kuro pradėjus šildyti namus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šaltinių, kur reikėtų ieškoti vėžį sukeliančios medžiagos benzpireno, gali būti ne vienas. Didžioji jo dalis ore susidaro dėl automobilių išmetamųjų dujų, netinkamo kuro pradėjus šildyti namus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Nustatyta, kad Petrašiūnuose spalio 10-20 dienomis pavojingo žmonių sveikatai teršalo – vėžį sukeliančio benzpireno koncentracija ore viršyta beveik dvigubai.
Nustatyta, kad Petrašiūnuose spalio 10-20 dienomis pavojingo žmonių sveikatai teršalo – vėžį sukeliančio benzpireno koncentracija ore viršyta beveik dvigubai.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 29, 2018, 6:42 PM, atnaujinta Oct 30, 2018, 12:18 AM

Šią savaitę Aplinkos ministerija kreipėsi į kelias šalies savivaldybes ir įspėjo dėl padidėjusios oro taršos.

Nustatyta, kad Kaune pavojingo žmonių sveikatai teršalo – vėžį sukeliančio benzpireno koncentracija ore viršyta beveik dvigubai. Susirūpinimą sukėlė ir kietųjų dalelių kiekis ore.

Kauno savivaldybės aplinkosaugininkai teigė, kad šaltinių, kur reikėtų ieškoti vėžį sukeliančios medžiagos, gali būti ne vienas. Taršos padaugėti esą galėjo ir dėl to, kad mieste per pastaruosius kelerius metus atsirado ne viena biokuro katilinė.

Tačiau savivaldybės Energetikos skyriaus atstovai įsitikinę, kad kritinė situacija susiklostė labiau dėl gyventojų kaltės. Nemažai jų vis dar neprisijungę prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, savo namams šildyti naudoja netinkamą kietąjį kurą.

Kauno valdininkai teigė su tokia situacija susidūrę pirmą kartą, todėl pranešė ketinantys kviestis biokuro katilinių valdytojus, energetikus, sveikatos specialistus ir tartis, kaip problemą spręsti.

Besidomint, kas yra benzpirenas ir iš kur jis atsiranda ore, nepriklausomi chemikai paaiškino, kad didžioji jo dalis ore susidaro dėl dyzelinių ir benzininių automobilių išmetamųjų dujų. Netinkamu kuru pradėję šildyti savo namus gyventojai prie to prisidėjo kiek mažiau. Biokuras tokių toksinių medžiagų neišskiria.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovas pranešė, kad per didelė benzpireno ir kietųjų dalelių koncentracija paprastai pastebima žiemą ar artėjant pavasariui. Šį kartą kenksmingųjų medžiagų kiekis smarkiai padidėjo spalio 10–20 dienomis.

Petrašiūnai – pavojaus zona

Pirmadienį Aplinkos ministerija pranešė, kad Šiauliuose, Vilniuje, Žirmūnuose, ir Kaune, Petrašiūnuose, jau viršyta žmogaus sveikatai pavojingos ir vėžį galinčios sukelti medžiagos – benzpireno metinė koncentracija ore.

Ji gali siekti 1 mikrogramą kubiniame metre. Vilniuje ji siekė 1,14, Šiauliuose – 1,25, Kaune – 1,77 mikrogramo kubiniame metre. Taip pat šiemet, palyginti su pernai, yra padidėjęs užterštumas ir smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis.

Per metus šiomis dalelėmis oras gali būti užterštas iki 35 dienų. Kaune, Petrašiūnų gyvenamajame rajone, šiemet jau buvo 29 dienos, kai oras buvo užterštas kietosiomis dalelėmis.

Prasidėjus šildymo sezonui ir vyraujant sausiems orams, pasak ministerijos, yra reali grėsmė, kad gali būti viršytas leistinas 35 dienų skaičius.

Naujiena daug ką išgąsdino

Petrašiūnų seniūnė Asta Chanko prisipažino, kad tokią informaciją girdėjo ir jai kilo daug nerimo.

„Pranešimus apie kietųjų dalelių kiekį ore seku nuolat. Paprastai šių medžiagų kiekis padidėja pavasarį. Po žiemos gatvėse būna nusėdę druskų, kitokių sniegą tirpdančių medžiagų, dulkių. Kai oras nėra vėjuotas, susikaupusios kietosios dalelės sklando ore. Tada savivaldybė paprastai intensyviai plauna gatves ir kenksmingųjų medžiagų sumažėja. Todėl dabar, atėjus rudeniui, toks reiškinys nebūdingas ir tai kelia nerimą“, – pasakojo seniūnė.

Apie benzpireną Petrašiūnų seniūnei iki šiol nėra tekę girdėti, todėl moteris tik svarstė, ar tokią taršą gali kelti šiame gyvenamajame rajone esančios įmonės, ar privačių namų gyventojai.

A.Chanko sakė, kad šioje seniūnijoje veikia nemažai įvairių įmonių. Iš gyventojų ji vis sulaukia skundų dėl Petrašiūnuose, Amaliuose, Palemone jaučiamų blogų kvapų ir galbūt padidėjusios oro taršos. Visi šie gyvenamieji rajonai priklauso Petrašiūnų seniūnijai, todėl ten gyvenančių kauniečių skundai ir pasiekia A.Chanko.

„Nusiskundimų neseniai buvo dėl vienos automobilius remontuojančios įmonės, taip pat dėl termoizoliacines medžiagas gaminančios bendrovės. Gyventojų skundus tikriname, bet įrodyti pažeidimus labai sunku, nes blogi kvapai ar kenksmingosios medžiagos sparčiai išsisklaido“, – sakė A.Chanko.

Skundų dėl dūmų negavo

Petrašiūnų seniūnė teigė, kad prieš keletą metų kai kurie gyventojai nebuvo patenkinti, kad netoli jų namų atsiranda biokuro katilinės.

„Pastaruoju metu jokių skundų dėl katilinių, iš jų kaminų kylančių dūmų nėra. Dėl iš privačių namų kylančių įtartinų dūmų – taip pat“, – sakė A.Chanko.

Ne vieno pagrindinės Petrašiūnų – R.Kalantos gatvės daugiabučio bendrijos pirmininkė Lina Mankė pasakojo, kad 3 šios gatvės namai savo būstus kūrena dujomis, kiti šildosi centralizuotai.

„Mūsų gyvenamajame rajone palyginti nedaug privačių namų, kurie šildosi kietuoju kuru. Dėl biokuro katilinių iš gyventojų skundų taip pat nesu girdėjusi. Manau, kad tokios įmonės yra griežtai kontroliuojamos. Todėl kas tai per junginys, kuris sukelia vėžį, ir iš kur jis atsiranda, labai įdomu“, – stebėjosi L.Mankė.

Prisidėjo biokuro katilinės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento ir Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos centro atstovai teigė, kad benzpireno netiria ir apie jį nieko pasakyti negali.

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Pakrosnienė sakė, kad Aplinkos apsaugos agentūra Kauno oro užterštumą matuoja Petrašiūnuose. Ten, Nemuno slėnyje, yra tam skirta stotelė.

„Petrašiūnai nuo seno buvo pramoninė zona. Dabar gamyklų sumažėję. Tačiau ten bei visame mieste yra nemažai biokuro katilinių“, – pasakojo J.Pakrosnienė.

Specialistė sakė, kad Aplinkos ministerija, siekiant mažinti klimato kaitą, pastaruosius keletą metų skatino biokuro katilinių statybą.

„Dvi biokuro katilines Petrašiūnuose dabar turi įmonė „Kauno energija“. Taip pat mieste veikia ir nemažai privačių biokuro katilinių. Gali būti, kad kiekviena atskirai neviršija nustatytų oro taršos normų, bet tikimybė, kad sudėjus į orą iš visų jų patenkančias medžiagas oro tarša, tarp jų ir benzpireno, galėjo padidėti. Taip pat galbūt pavojingų medžiagų padaugėjo ir dėl gyventojų kaltės – kai jie pradėjo šildyti savo namus“, – sakė J.Pakrosnienė.

Teršalus neša ir vėjas?

Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas patikslino, kad Kaune veikia 4 „Kauno energijai“ priklausančios biokuro katilinės. Taip pat 6 privačios biokuro katilinės. Jos išdėstytos įvairiose Kauno vietose. Yra Petrašiūnuose, Žemuosiuose Šančiuose, Taikos, Pramonės prospektuose, Elektrėnų gatvėje.

„Mano nuomone, didžiausias nuodingųjų medžiagų, taip pat ir benzpireno, atsiduriančių ore, šaltinis yra gyvenamieji privatūs namai. Privačiuose namuose gyvenantys kauniečiai nori likti nepriklausomi nuo šilumos tiekėjų ir kūrenti savo namus patys. Arba neturi pinigų prisijungti prie centralizuotų šildymo tinklų“, – sakė R.Mačikėnas.

Pasak Energetikos skyriaus vedėjo, kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose tokios galimybės kauniečiai iki šiol net neturi. Pavyzdžiui, Aleksote netoli kai kurių privačių namų dar nenutiesti centrinio šildymo vamzdynai. Tokius darbus planuojama pradėti netrukus ir kitais metais situacija turėtų pasikeisti. Panaši padėtis yra ir Žemuosiuose Šančiuose.

„Petrašiūnuose, kur prie centrinio šildymo tinklų privatūs gyventojai galėtų prisijungti, daugelis to nedaro, nes jiems tai per brangu. Kaip juos priversti tai padaryti, nežinia“, – sakė R.Mačikėnas.

Energetikos skyriaus vedėjas teigė, kad ypač nemažai kauniečių nuo miesto centro atokesniuose gyvenamuosiuose rajonuose savo namus šildo netinkamu kietuoju kuru.

„Vėžį sukeliančių medžiagų gali išsiskirti iš deginamos dažytos medienos, medžio drožlių plokščių, padangų, tepalų, sintetinių drabužių. Beje, Petrašiūnų oro kokybės matavimo stotis yra Nemuno slėnyje, todėl gali būti, kad vėjas teršalus atneša ir iš aplinkinių gyvenamųjų vietovių“, – svarstė R.Mačikėnas.

Šildytis kietuoju kuru draudžia

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoja J.Pakrosnienė pasakojo, kad Vakarų Europos šalyse namus šildyti kietuoju kuru yra uždrausta.

„Pas mus tokių drastiškų priemonių vargu ar galima imtis, nes ekonominė gyventojų situacija prasta“, – sakė J.Pakrosnienė.

Taip pat, specialistės nuomone, didelė dalis privačiuose namuose gyvenančių kauniečių bijo būti priklausomi nuo centralizuoto šilumos tiekėjo, nes šilumos kainos keliamos neatsižvelgiant į gyventojų lūkesčius.

Pasak specialistės, reikia ieškoti mechanizmų, kaip gyventojus skatinti prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos ir kaip spręsti iškilusią oro taršos problemą.

„Artimiausiu metu sukviesime energetikus, biokuro katilinių savininkus, kitus specialistus ir tarsimės, ką daryti dėl benzpireno. Greitų sprendimų šioje srityje, deja, nėra“, – sakė J.Pakrosnienė.

Kitą problemą žino geriau

Kietųjų dalelių koncentraciją ore, pasak J.Pakrosnienės, mieste valdyti sekasi geriau.

Šių dalelių atsiranda daugiausia dėl gatvių užterštumo. Pastaruoju metu, pasak specialistės, gatvės plaunamos ir laistomos dažniau nei ankstesniais metais.

„Vis dėlto buvo labai karšta ir sausa vasara, toks pat ir ruduo. Todėl dar sunku pasakyti, ar iki metų pabaigos nebus pasiekta ir viršyta leistina kietųjų dalelių koncentracijos ore norma. Ši problema mums žinoma iš anksčiau ir su ja yra daugiau būdų susidoroti“, – sakė J.Pakrosnienė.

Oro taršą kontroliuoja

Įmonės „Kauno energija“ atstovas Ūdrys Staselka sakė, kad ši įmonė valdo kelias biokuro katilines.

Tai Vilijampolėje esančios „Šilko“ ir „Inkaro“ katilinės. Taip pat biokurui pritaikyta senoji Petrašiūnų elektrinė, esanti Jėgainės gatvėje. 2016 metais įmonė įsigijo ir kitą biokuro katilinę Petrašiūnuose – R.Kalantos gatvėje.

„Patys turime laboratoriją, kuri tiria į orą išmetamų medžiagų kiekį, todėl stebėti, kad jokios normos nebūtų viršytos, nėra sunku. Mūsų biokuro katilinės oro taršos ne tik neviršija, ji net kelis kartus mažesnė, nei leidžia normos“, – sakė „Kauno energijos“ atstovas.

Ū.Staselka teigė, kad dėl oro taršos įmonė nuolat tikrinama. Savo tyrimų duomenis kas mėnesį pateikia Valstybinei energetikos inspekcijai, o kas ketvirtį arba kas pusmetį, tai priklauso nuo katilinių galios, – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Visi laboratorijos taršos monitoringo duomenys nuolat skelbiami įmonės interneto svetainėje, skiltyje „Aplinkosauga“.

„Pastarąjį kartą oro tarša matuota spalio 23 dieną. Rezultatai rodo, kad iš bendrovės katilinių kylančių dūmų tarša keletą kartų mažesnė, nei leidžiama. Dėl oro taršos nė karto nesame gavę jokių įspėjimų ar nuobaudų. Biokuro katilinėse naudojama smulkinta mediena – skiedros, kurios nėra toksiškos“, – sakė Ū.Staselka.

Ypač padidėjo kietųjų dalelių kiekis

Mindaugas Bernatonis

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas

„Kaune turime dvi stoteles, kuriose vyksta oro kokybės tyrimai. Jos yra Neveronyse ir Petrašiūnuose. Neveronyse tiriama bendra oro kokybė ir tarša, Petrašiūnuose – pramonės ir transporto keliama oro tarša. Tarp šių teršalų yra sunkieji metalai, kietosios dalelės, benzpirenas ir nemažai kitų kenksmingųjų medžiagų.

Aplinkos ministerija pateikė metines išvadas. Mes benzpireno ir kitų panašių medžiagų kiekį ore tiriame kas antrą savaitę. Kietųjų dalelių kiekį ore fiksuojame kiekvieną parą.

Šį rudenį benzpireno ir kietųjų dalelių kiekis ore buvo padidėjęs spalio 10–20 dienomis, kai vyravo šilti, sausi ir nevėjuoti orai.

Benzpireno koncentracija Petrašiūnuose tomis dienomis šiek tik viršijo normą. Ši medžiaga susidaro ir dėl transporto išmetamųjų dujų, ir dėl prasidėjusio šildymo sezono.

Biokuro katilinės griežtai kontroliuojamos, turi reikiamus filtrus ir šios medžiagos iš jų kaminų ore vargu ar atsiranda. Labiau prie oro taršos prisideda gyventojai, kai degina netinkamą toksišką kurą.

Benzpirenas yra kancerogeninė medžiaga, kuri gali sukelti vėžį, plaučių, kvėpavimo takų ligas, sumažinti žmogaus reprodukcines galimybes.

Kietųjų dalelių koncentracija spalio 10–20 dienomis Petrašiūnuose buvo labai padidėjusi. Spalio 18 dieną siekė net 121 mikrogramą kubiniame metre, kai leistina paros norma yra 50 mikrogramų kubiniam metrui. Šios dalelės susidaro ir dėl transporto, nes dyla padangos, stabdžių trinkelės, kitos automobilių dalys, prisideda dulkės, pramonės keliama tarša, statybų darbai.

Šios dalelės kenkia kvėpavimo takams, plaučiams, gali patekti į kraujotakos sistemą ir sukelti širdies ligas.

Iki šiol abiejų medžiagų koncentracijos padidėjimas ore būdavo pastebimas žiemos pabaigoje ar pavasariais, kai po žiemos į orą imdavo kilti įvairūs teršalai. Šį kartą jų koncentraciją ore lėmė ramus, šiltas ir nelietingas ruduo.

Pastebėjus grėsmingą abiejų medžiagų lygį, gatves būtina kuo dažniau laistyti ir plauti. Deja, pas mus tokios priemonės naudojamos per mažai. Taip pat reikėtų aktyviau kontroliuoti, kuo gyventojai šildo savo namus.“

Labiausiai orą mieste teršia automobiliai

Gediminas Ulevičius

Bendrovės „Ekomodelis“ vadovas, chemikas

„Benzpirenas susidaro degant tam tikroms cheminėms medžiagoms. Šiuo atveju ore susidarė per didelis kiekis automobilių degalų produkto, išsiskiriančio degant automobilių degalams. Šiek tiek – dėl to, kad gyventojai savo namus pradėjo šildyti kietuoju kuru.

Prie to, kad ore atsirado daugiau benzpireno, biokuro elektrinių veikla prisidėjo tik teoriškai.

Įrengiant biokuro elektrines jų savininkams nustatomi įvairūs taršos ribojimai. Benzpirenas net neįtrauktas į tokių medžiagų sąrašą, nes jo koncentracija biokure labai maža. Paprastai sakant, kefyre yra alkoholio, bet jo reikia išgerti nežmoniškai daug, kad apgirstum.

Ši vasara ir ruduo buvo išskirtinai sausi, ramūs. Todėl šios medžiagos koncentracija miestuose padidėjo. Dėl to padidėjo ir kietųjų dalelių koncentracija.

Dabar, jei lietus lis ilgiau, šių medžiagų koncentracija sumažės.

Aplinkos taršos tyrimus atliekame jau beveik 10 metų. Apie benzpireno problemas klausimų girdžiu pirmą kartą, nes jų iki šiol nebuvo kilę.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.