Kinijoje veikiančių Jungtinių Valstijų įmonių vadovai mano, kad dėl prekybos ginčų jų verslas nukenčia labiau nei kitų šalių bendrovės.
Tai parodė Amerikos prekybos rūmų Pietų Kinijoje atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausta 219 įmonių.
Tyrimas buvo atliktas rugsėjo 21–spalio 10 dienomis, netrukus po to, kai Jungtinės Valstijos įvedė tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos prekėms.
Tai paskatino Pekiną atsakyti papildomais tarifais 60 mlrd. JAV dolerių vertės Jungtinių Valstijų prekėms.
Dėl to suintensyvėjo prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Kirto žemės ūkiui
64 procentai tyrime dalyvavusių kompanijų atstovų sakė ketinantys perkelti gamybos linijas už Kinijos ribų, bet vos 1 proc. planuoja sukurti gamybos bazes Šiaurės Amerikoje.
JAV įmonės susiduria ir su išaugusia konkurencija iš Vietnamo, Vokietijos bei Japonijos.
Kinijos bendrovės labiausiai konkuruoja su Vietnamo, Indijos, JAV ir Pietų Korėjos įmonėmis.
Remiantis tyrimu, nuo JAV tarifų labiausiai nukentėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės, o Kinijos taikomos priemonės itin paveikė su žemės ūkiu susijusį verslą.
Kinai mažiau vartoja
Šių metų trečiąjį ketvirtį Kinijos ekonomika plėtėsi lėčiausiu tempu nuo pasaulinės finansų krizės, o gamybos produkcijos augimas sulėtėjo.
Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 6,5 proc., lyginant su metais anksčiau.
Rugsėjį Kinijos pramonės pelnas augo 4,1 proc., lyginant su metais anksčiau, iki 545,5 mlrd. juanių (78,57 mlrd. JAV dolerių). Tai – lėčiausias augimo tempas nuo šių metų kovo mėnesio.
Dėl tokių pokyčių mažiau kuriama darbo vietų, susitraukė namų ūkių vartojimas, sulėtėjo visos šalies ūkio plėtra.
„Vėstanti“ Kinijos būsto rinka taip pat sumažino su statybomis susijusių prekių ir paslaugų paklausą, o kartu ir pramonės pelną. Susilpnėjo ir investicijų į infrastruktūrą augimas.
Kovoti nebenori
Nuogąstaujama, kad ekonomikos lėtėjimas gali rimtai smogti pastangoms šioje didžiulėje šalyje suvaldyti aplinkos taršą.
Praėjusią savaitę Kinijos ekologijos ir aplinkos apsaugos ministras Li Ganjie sakė, kad šalies kova su aplinkos tarša tampa „vis sudėtingesnė“.
Šiais metais Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo panaudoti visus išteklius, kad būtų išspręstos ilgalaikės aplinkos apsaugos problemos. Bet vyriausybė taip pat stengiasi užtikrinti, kad kova su užterštumu nepakenktų jau ir taip lėtėjančiai ekonomikai.
Vyksta į parodą Šanchajuje
Apie prekybą ir klimato kaitos problemas Kinijoje šią savaitę kalbės ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 dieną vyksta su darbo vizitu į Šanchajų.
Lietuvos vadovė dalyvaus pirmojoje tarptautinėje Kinijos importo parodoje ir jos proga Kinijos prezidento rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje.
Parodos atidarymo renginiuose dalyvaus 16 užsienio valstybių ir vyriausybių vadovai.
Didžiausiame Kinijos ir septintame pagal dydį pasaulio mieste Šanchajuje numatytas Lietuvos ir Kinijos prezidentų susitikimas. Valstybių vadovai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams milijardinėje Kinijos rinkoje.
Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams, tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje.
Parodoje prezidentė aplankys nacionalinius Lietuvos paviljonus ir susitiks su mūsų šalies verslininkais. (ELTA, LR)