Naujosios JAV sankcijos yra nukreiptos prieš Irano naftos ir finansų sektorius. Jos taip pat tiesiogiai paveiks prekybinius ryšius su Iranu palaikančias įmones iš trečiųjų šalių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužę paskelbė, kad jo šalis traukiasi iš 2015 metais pasirašyto Irano branduolinio susitarimo ir atnaujina prieš jį pasirašant Teheranui taikytas sankcijas.
Rugpjūtį įsigaliojo pirmasis sankcijų paketas, tačiau analitikai teigia, kad nuo lapkričio 5 d. įsigaliojusios baudžiamosios priemonės yra pačios reikšmingiausios.
Sankcijomis JAV siekia daryti spaudimą Iranui. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sekmadienį sakė, kad tai griežčiausios kada nors Iranui taikytos sankcijos, o pagrindinis jų tikslas – pakeisti didžiausio terorizmo rėmėjo pasaulyje elgesį.
Kaip pranešama, iš pradžių JAV vyriausybė aštuonioms valstybėms taikys išimtis dėl naujų Irano sankcijų. Tarp jų yra Japonija, Pietų Korėja ir Indija. Įsigaliojus papildomoms baudžiamosioms priemonėms šios šalys galės ir toliau pirkti naftą iš Irano.
Nafta pigo
Pirmadienio rytinėje prekyboje naftos kainos sumažėjo, nes Jungtinių Valstijų sankcijos Irano naftos eksportui pradžioje buvo sušvelnintos išimtimis, kurios leis pagrindinėms pirkėjoms toliau importuoti Irano naftą bent laikinai, praneša „Reuters“.
„Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina sudarė 72,4 JAV dolerio už barelį ir smuko 43 centais, arba 0,6 proc., nuo ankstesnės sesijos.
JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos ateities sandorių kaina krito 46 centais, arba 0,7 proc., iki 62,68 JAV dolerio už barelį.
Nuo spalio pradžios „Brent“ naftos kaina prarado daugiau negu 16 proc. savo vertės, o WTI naftos kaina nuo tada smuko daugiau negu 18 procentų.
Naftos kainos patyrė spaudimą, kai tapo aišku, kad Vašingtonas leido kelioms šalims, nepaisant sankcijų, tęsti Irano naftos importą. Sankcijos oficialiai įsigaliojo pirmadienį.
Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė, kad laikinai leis aštuonioms importuotojoms toliau pirkti Irano naftą.
Pagrindinės Irano naftos importuotojos yra Kinija, Indija, Pietų Korėja, Turkija, Italija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Japonija.
Žada išdidžiai apeiti
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis pažymėjo, kad jo šalis „išdidžiai apeis“ pirmadienį įsigaliojusias atnaujintas JAV sankcijas, nukreiptas prieš šalies naftos ir finansų sektorius.
„Skelbiu, kad išdidžiai apeisime jūsų neteisėtas, neteisingas sankcijas, nes tai prieštarauja tarptautinėms taisyklėms“, – sakė H.Rouhanis.
Siekiant daryti spaudimą Iranui, gegužę D.Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš branduolinio susitarimo su Iranu ir atnaujins iki susitarimo šaliai taikytas sankcijas. Susitarimą JAV prezidentas vadino „blogiausiu visų laikų susitarimu“.
Baudžiamosios priemonės atnaujintos dviem etapais: pirmas sankcijų paketas įsigaliojo rugpjūčio 7 d., o antrasis – lapkričio 5 d. Tačiau analitikai teigia, kad antrasis paketas reikšmingiausias.
Sankcijos turės poveikį Irano naftos eksportui, bankams, taps sudėtinga plėtoti verslą su naftos išteklių turtingu Iranu.
Sankcijomis JAV siekia daryti Iranui spaudimą, priversti jį sugrįžti prie derybų stalo. JAV administracijos teigimu, sankcijomis taip pat siekiama pakeisti didžiausio terorizmo rėmėjo pasaulyje elgesį, sustabdyti piktavališką Teherano veiklą, įskaitant kibernetines atakas, balistinių raketų bandymus ir paramą teroristinėms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose.
Pasak D.Trumpo, „maksimalaus spaudimo“ strategija yra veiksminga. „Iranas norėjo užvaldyti visus Artimuosius Rytus. Dabar jie tenori išgyventi“, – sakė JAV prezidentas.